Zanavykas žino beveik viską
Du kar­tus Na­cio­na­li­nę vik­to­ri­ną lai­mė­jęs Pa­ulius Amb­ra­ze­vi­čius sa­ko, kad tre­čią kar­tą, ko ge­ro, ne­be­si­var­žys – la­bai jau stip­rūs kon­ku­ren­tai. Iš Ša­kių ra­jo­no Lie­pa­lo­tų mies­te­lio ki­lęs hu­mo­ris­tas, krep­ši­nio ir fut­bo­lo ais­truo­lis, ver­tė­jas, lai­dų ve­dė­jas, vie­nas pir­mų­jų prot­mū­šių or­ga­ni­za­to­rių ir „Hu­mo­ro klu­bo“ įkū­rė­jų įsi­ti­ki­nęs, kad ge­ras hu­mo­ro jaus­mas – ne­abe­jo­ti­nai pro­tin­go žmo­gaus bruo­žas.

Eidamas ginti pirmą kartą laimėto Nacionalinės viktorinos čempiono titulo P. Ambrazevičius nesikuklino: „Einu vėl nugalėti. Ateikit susirungti su manim“, – prieš viktoriną erzino varžovus vyras. Jis juokėsi, kad mėgsta skambius pareiškimus, tad čia buvo puiki proga paskelbti tokį šūkį. Pasak Pauliaus, Lietuvoje jau kurį laiką egzistuoja stipri žmonių bendruomenė, kuriai patinka intelektiniai žaidimai. Tai rodo ir didelis protmūšių populiarumas. „Tačiau visi šie renginiai – komandiniai, todėl bet kada galima pasislėpti už komandos narių. O man visada buvo įdomu pasižiūrėti, kaip sektųsi žaisti vienam. Ar vienas lauke karys?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

Draugiškos rungtynės "Kažkur matyti" - "Kibirkštis": kartu su Lietuvos futbolo rinktinės saugu Vykintu Slivka ir olimpiniu vicečempionu Mindaugu Mizgaičiu./Sauliaus Čirbos nuotrauka

Nebijojo pralaimėti

Nacionalinė viktorina, pasak Pauliaus, buvo puiki proga pasitikrinti gebėjimus. „Pažįstu nemažai gerų intelektinių žaidimų dalyvių, kurie nėjo į šią viktoriną motyvuodami, kad bus gėda, jeigu užims žemą vietą. O man visai ne gėda, net jei ir nelaimiu. Man patinka varžytis“, – aiškino čempionas. Jis prisipažino, kad tikrai tikėjo laimėsiąs, nes šį kartą viktorinoje nedalyvavo keletas labai stiprių intelektualų, galėjusių sudaryti rimtą konkurenciją. „Nebuvo protingiausiu Lietuvos žmogumi tituluojamo klaipėdiečio matematiko Šarūno Dirmeikio, kuris jau bene ketverius metus pirmauja Pasaulio viktorinoje. Tai – kitoks renginys, tačiau taip pat reikalauja didelės erudicijos. Kai sužinojau, kad nedalyvaus ir Aidas Puklevičius, buvau tikras, jog vėl laimėsiu“, – šypsodamasis prisiminė P. Ambrazevičius.

Nors viktorinos klausimai, anot Pauliaus, gali pasirodyti iš labai skirtingų temų (sportas, kultūra, istorija, geografija), visas jas vienija bendra socialinė ir humanitarinė pakraipa. Esą geriausias Lietuvos fizikas, kuris domisi siaura savo srities specifika, beveik neturėtų galimybės laimėti tokią viktoriną. „Kadangi esu baigęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą (TSPMI), labai domiuosi ir literatūra, kultūra, sportu, tad mano interesų spektras gana platus. Visai tai nesunku aprėpti, nes šios temos man įdomios. Kai sužinojau, kad viktorinoje bus gamtos ir geografijos tema, ėmiau nuogąstauti, jog toje srityje pasirodysiu prasčiausiai. Tačiau, kaip paaiškėjo, ji man pasisekė geriausiai – atsakiau į 28 klausimus iš 30. Pravertė tai, kad dirbau televizijos viktorinoje „Gamtos kodas“, geografinių žinių semiuosi iš kelionių per Lietuvą su „Humoro klubu“. Taip ir kaupiasi bagažas. Jis praverčia tokiais atvejais kaip Nacionalinė viktorina“, – aiškino Paulius.

"Humoro klubo" pasirodymas - proga pašmaikštauti apie aktualius dalykus./Manto Repečkos nuotrauka

Dalyvavo pasaulio ir Europos viktorinose

Pasaulio ir Europos viktorinose P. Ambrazevičiui sekėsi ne taip puikiai kaip Nacionalinėje viktorinoje. Jo teigimu, ten reikia visai kitokių žinių nei lietuviškame renginyje. Žmogus, kuris domisi savo valstybės politika, anot Pauliaus, Nacionalinėje viktorinoje ir be specialaus pasirengimo gali atsakyti į daugumą klausimų, susijusių su šalies aktualijomis. „Tuo metu ten pateikiamos gana specifinės temos, kai kurios jų gana tolimos mums. Tarkime, sporto tema, kuri šiaip man labai įdomi, net esu neblogai „pasikaustęs“ toje srityje, tačiau klausimas apie kriketą Indijoje, jeigu specialiai tuo nesidomi, privers tik karpyti ausimis“, – nusijuokė pašnekovas. Vis dėlto ir šiose intelektualų varžybose Pauliui pavyko pasirodyti gana neblogai. Pasaulio viktorinos Lietuvos etape kartą jis užėmė antrąją vietą, kitą sykį pateko į geriausiųjų penketuką.

Pirmą kartą Nacionalinę viktoriną laimėjęs P. Ambrazevičius kaip jos nugalėtojas dalyvavo Europos viktorinos čempionate. „Iš 132 dalyvių likau gal 99, tad visiems išdidžiai sakiau, kad patekau į šimtuką“, – šmaikštavo dėl žemos vietos pernelyg neišgyvenantis Paulius.

Klausiamas, kaip nutiko, kad tarptautinių santykių ir politikos mokslų studijos atvedė į humoro ir erudicijos reikalaujančią dabartinę veiklą, jaunas vyras prisipažino, jog stodamas studijuoti šios disciplinos turėjo minčių ir ambicijų imtis kokio nors darbo valstybės ar diplomatinėje tarnyboje. Esą visi, stojantys į TSPMI, svajoja apie ambasadorių karjerą. Tačiau jis studijuodamas rado kitos veiklos, kuri pasirodė patraukli. Padirbėjo ir viešųjų ryšių srityje – čia gautos žinios praverčia iki šiol. „Man visada patiko humoras. Prieš kurį laiką labai susidomėjau „stand up“ žanru, kai vienas žmogus scenoje pasakoja žiūrovams šmaikščias istorijas. Prieš dešimt metų su bendraminčiais ėmėme kurti „Humoro klubą“ ir jis sėkmingai gyvuoja iki šiol. Esu įsitikinęs, kad humoro jausmas yra vienas išmintingumo požymių“, – džiaugėsi komiko karjerą pasirinkęs Paulius.

Interneto laidos "Trys draugai" filmavimas, Bosnija ir Hercegovina, Lukomiro kaimas, įsikūręs aukščiausioje ir nuošaliausioje valstybės vietoje, - kartu su Andriumi Tapinu ir Aidu Puklevičiumi (kairėje)./Algirdo Vaičaičio nuotrauka

Didžiuojasi esąs zanavykas

Nors jau seniai gyvena sostinėje, P. Ambrazevičius jaučia pačius šilčiausius jausmus savo gimtinei – zanavykų kraštui. Mėgsta pasišaipyti iš bičiulių, kilusių iš kitų Lietuvos regionų, kad turi prigimtinį taisyklingos lietuvių kalbos jausmą, kurio kitiems reikia specialiai mokytis. „Kai augome kaime su jaunesniu broliu Gyčiu – jis, beje, muzikantas, – gyvenome daugiabutyje. Draugavome su kaimynų šeima, kuri turėjo keturis berniukus. Netoli namų buvo aikštelė, tad ten nuolat eidavome žaisti krepšinio. „Susirgau“ juo visam gyvenimui. Dabar su kolegomis esame sudarę komandą „Kažkur matyti“. Gaila, kad vaikystėje retai žaidėme futbolą, kuriuo taip pat žaviuosi. Dėl labai paprastos priežasties tada krepšinis užėmė pirmąją vietą – jį puikiai galėjome žaisti šešiese, trys ir trys, o štai futbolo – ne“, – apie pomėgį sportui pasakojo Paulius. Jaunas vyras neslėpė, kad krepšinis juodu su broliu ir draugais apsaugojo nuo neigiamos gatvės įtakos.

Aistrą humorui ir sportui Paulius dalijasi su sužadėtine Kristina. Mergina lanko visus „Humoro klubo“ pasirodymus, domisi krepšiniu. Vienintelė bėda, anot pašnekovo, kad sužadėtinė serga už „Žalgirį“, o jis – už „Lietuvos rytą“.

„Kristina prisipažino: jei būtume susitikę, kai man buvo penkiolika, o jai – keturiolika, būtume smarkiai dėl to pykęsi. Tačiau dabar, kai esame suaugę žmonės, jokių pykčių nekyla. Kai pradėjome draugauti, vis nusivesdavau Kristiną į Vilniaus „Žalgirio“ futbolo rungtynes, ir ji pamėgo šią sporto šaką. Dabar jau treti metai iš eilės per mūsų pažinties sukaktį dovanoju jai abonementą į Vilniaus „Žalgirio“ rungtynes. Štai ir praėjusią savaitę padovanojau“, – patenkintas kalbėjo P. Ambrazevičius.

Nors Paulius ir Kristina palaiko konkuruojančias krepšinio komandas, poros santykiams tai nė kiek nekenkia./Manto HeadShooter nuotrauka