Visuomenininkai valdžios labdaros nelaukia
Įvai­rio­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se įgy­ven­di­na­mi bend­ruo­me­nių pro­jek­tai skir­ti ska­tin­ti vai­kų užim­tu­mą ir fi­zi­nį ak­ty­vu­mą. Pro­jek­tus su­ma­niu­sios ak­ty­vios bend­ruo­me­nės ir vi­suo­me­ni­nin­kai ne­lau­kia, kol jų idė­jas įgy­ven­dins sa­vi­val­dy­bės ar par­ems vals­ty­bi­nės ži­ny­bos – ieš­ko al­ter­na­ty­vių par­amos šal­ti­nių ir juos su­ran­da pri­va­čia­me sek­to­riu­je.

Vaikų užimtumu besirūpinančios bendruomenės idėjų nestokoja, sumanymai varijuoja nuo senoliams pažįstamos „klasikos“ – futbolo aikštelių iki kopinėjimo uolomis kompleksų. Paprastai tokias iniciatyvas palaiko ir savivaldybės, tačiau visiškai kliautis biudžetine parama bendruomenės nelinkusios ir ieško kitų finansavimo šaltinių – kreipiasi į privačius rėmėjus ir verslą.

Kaip LŽ pasakojo Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ prezidentė Birutė Bagdonienė, rokiškėnai ilgą laiką svarstė, kad būtų neblogai mieste skirti erdvę, kurioje laisvalaikį galėtų leisti jaunimas, vietoje to, kad „trainiotųsi“ degalinėse, turgavietėje ar paežerėje. Visuomenininkai kreipėsi į lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“ ir pasinaudojo galimybėmis, kurias teikė bendrovės vykdoma socialinės atsakomybės programa „Mes – bendruomenė“ bei Rokiškio savivaldybė.

Pasak Birutės Bagdonienės, savivaldybei skyrus šiam tikslui plotą Liongino Šapkos parke, vaikų laisvalaikiui buvo įrengta aikštelė, kurioje jų patogumui sukabinti hamakai, o pramogoms pastatyti stalo futbolo ir šachmatų stalai. „Parko kampelyje sėkmingai, vos per 3 – 4 mėnesius, sukūrėme gražią erdvę jaunimo laisvalaikiui“, – sakė Birutė Bagdonienė. Jaunimo erdvės priežiūrą prisiėmė Rokiškio miesto seniūnija.

Viename sparčiausiai augančių Vilniaus mikrorajonų – Pilaitėje – jau seniai veikia aktyvi bendruomenė, tačiau erdvių, kur vaikai galėtų laisvai užsiimti sportu praktiškai nebuvo. Jau ne pirmus metus veikianti vaikų futbolo mokykla „Ataka“ ir visuomenininkas Gediminas Tvarijonas ėmėsi ištaisyti šią padėtį. „Bene vienintelė vaikų sportiniam laisvalaikiui skirta erdvė Pilaitėje buvo riedlenčių rampų aikštelė. Tačiau ne visi vaikai domisi šia pramoga ir ne kiekvienam pavyksta įvaldyti riedlentę. O štai gainioti futbolo kamuolį gali kiekvienas“, – LŽ sakė Gediminas Tvarjonas.

Vienas „Padėk gatvės vaikams“ iniciatyvos kūrėjų Gedminas Tvarijonas pasakojo, kad visuomenininkai sumanė sutvarkyti šiam tikslui puikiausiai tinkančią sporto aikštę prie Martyno Mažvydo progimnazijos: „Kreipėmės į mokyklą ir jos vadovai leido mums įgyvendinti projektą mokyklos stadione“.

„Futbolo mokykla „Ataka“ Pilaitėje sulaukė labai gausaus vaikų būrio. Turbūt vienos didžiausių Vilniuje mokyklų Martyno Mažvydo stadionas atrodė siaubingai – vien duobės ir kupstai. Mokyklą lėšų aikštei tvarkyti neturėjo, kaip ir Vilniaus savivaldybė. Pasiteiravome, ar mokykla sutiktų leisti sutvarkytoje aikštėje treniruotis „Atakos“ auklėtiniams ir visiems pilaitiškiams ir gavome teigiamą atsakymą“, – pasakojo Gediminas Tvarijonas.

Sumanymo autoriai taip pat nusprendė sudalyvauti didžiausio šalyje prekybos tinklo „Maxima“ organizuojamoje socialinėje programoje „Mes – bendruomenė“ ir laimėjo pakankamai paramos, kad padengtų 70 procentų projekto kaštų. Likusius 30 procentų pasižadėjo duoti Vilniaus miesto savivaldybė.

„Žinoma, geriausias variantas būtų buvęs tiesti dirbtinę dangą, kad vaikai galėtų treniruotis visus metus, tačiau šiuo atveju pasirinkome natūralią veją. Suprantame, kad ji veikiai gali būti ištrypta, bet svarbiausia mums yra tai, kad bendruomenė turės lygią aikštę ir erdvę vaikams sportuoti. Netrukus aikštėje pastatysime 4 vartus ir kai aikštėje nevyks fizinio lavinimo pamokos, futbolą čia galės žaisti visi Pilaitės bendruomenės vaikai“, – teigė LŽ pašnekovas.

Aikštelė jau beveik baigta. Šiomis dienomis bus pasėta veja ir maždaug po pusantro mėnesio Pilaitės vaikai galės vaikyti kamuolį naujoje sutvarkytoje aikštėje.

Futbolo mokyklos "Ataka" nuotrauka

Neringos savivaldybėje vaikams taip pat atsivėrė nauja erdvės ne tik sportui, bet ir platesnei ugdomajai veiklai. Neringos sporto mokykla įrengė naujas Jaunimo jachtų dirbtuves ir treniruočių erdvę. Kaip LŽ pasakojo mokyklos vadovas Norbertas Airošius, per metus buriavimo treniruotes lanko apie 70 vaikų. Dabar jie gali ne tik buriuoti, bet ir mokytis patys prižiūrėti nedideles „lazerio“ ir „optimisto“ klasės jachtas. Dalį projekto kaštų prisiėmė pati mokykla, o likusios lėšos pritrauktos iš privačių šaltinių.

„Esame „prie vandens“, Neringa daug investuoja į buriavimo sportą ir išsikėlėme tikslą sukurti jachtų priežiūros bazę. Ne tik mokome vaikus rūpintis jachtomis, kuriomis jie būriuoja, bet ir skatiname juos kurti jachtų modelius“, – pasakojo Neringos sporto mokyklos direktorius.

Mokykla įrengė ne tik jachtų priežiūros ir treniruočių bazę, bet ir praturtino ją pažangiomis technologijomis – kol kas vieninteliu Lietuvoje jachtų simuliatoriumi. „Saugiai treniruotis gali patys mažiausieji. Simuliatorius leidžia jiems treniruotis sausumoje, nepatiriant streso ir išvengiant tokių „nemalonumų“, kaip apsiversti su jachta“, – pasakojo LŽ pašnekovas.

„Turime ir kitos pažangios treniruočių įrangos – treniruoklius, širdies ritmo matuoklius ir kitą įrangą, reikalingą visaverčiam fiziniam lavinimui, pavyzdžiui, stalo teniso robotą. Pasitelkiame visą spektrą būdų, kaip žmones sudominti užsiėmimais“, – sakė Norbertas Airošius.

Vieną įdomiausių pastarojo meto projektų vaikų laisvalaikiui sumanė ir įgyvendino Marijampolėje veikiantis Sūduvos regiono kultūros ir sporto centras, Pašešupio parke įrengęs vaikams kopinėjimo uolomis kompleksą „Zetų uolos“.

Kaip LŽ sakė projekto autorė Virginija Subačiūtė, idėja kilo atsitiktinai: internete radusi informaciją apie „Maxima“ programą „Mes – bendruomenė“, Virginija Subačiūtė pagalvojo, kad žodis „maxima“ asocijuojasi su maksimalizmu ir iššūkiais, o laipiojimas uolomis – kaip tik ir yra toks iššūkis. Be to, pasak projekto autorius, Sūduvos jaunimui norėjosi pasiūlyti kažką tokio, ko iki šiol nebuvo.

„Praėjusių metų pabaigoje Pašešupio parke maždaug 80 kv. m. plote buvo įrengta erdvė, kurioje įrengti 3 skirtingo ilgio (maždaug 5, 3,5 ir 2,5 metrų) 2,5 metrų aukščio dirbtinės laipiojimo sienelės“, – pasakojo projekto autorė.

„Tai – visuomenei laisvai prieinama sveikatingumo erdvė. Tai universalus projektas: treniruoklis, laipiojimo uolomis pradžiamokslis, pasididžiavimas, kad tai pirma tokia erdvė Sūduvoje. Esu tikra, kad šias sieneles šalia esančios mokymo institucijos puikiai išnaudos kitokioms kūno kultūros pamokoms“, – sakė Virginija Subačiūtė.

Bendruomenės jau visai netrukus bus kviečiamos teikti paraiškas 2018 metų konkursui. Šių metų programa „Mes – bendruomenė“ yra įkvėpta atkurtosios Lietuvos valstybės šimtmečio. Laukiama idėjų projektams, mažinantiems atskirtį tarp skirtingų kartų atstovų, kurti originalius, inovatyvius bendruomenės atminties simbolius arba įrengti ar tvarkyti bendruomenės žaliąsias erdves.

Šiais metais konkurso organizatoriai tikisi iš bendruomenių originaliu idėjų, be to, išplečiamas konkurse galinčių dalyvauti organizacijų ratas. Bendruomenės, ne pelno siekiančios organizacijos ir bendrijos šiemet jaunimo užimtumo projektus konkursui gali teikti iki gegužės 28 d. Konkurso nuostatus ir paraiškos formą jau netrukus bus galima rasti „Maximos“ interneto svetainėje.

Konkurso nugalėtojais iki birželio 18 d. bus paskelbti 6 projektai, kurių įgyvendinimui ir bus padalintas 70 tūkst. eur dydžio programos fondas.