Savo gimtadienį švenčia etnokosmologijos pradininkas Lietuvoje
1940 m. rug­sė­jo 18 d. Kau­ne gi­mė lie­tu­vių fi­zi­kas, gam­tos moks­lų dak­ta­ras, et­no­lo­gas, moks­lo is­to­ri­kas, Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, nau­jų tarp­dis­cip­li­ni­nių moks­lo ša­kų – pa­leoas­tro­no­mi­jos ir et­no­kos­mo­lo­gi­jos – pra­di­nin­kas Lie­tu­vo­je Li­ber­tas Klim­ka.

Susidomėjęs fizika, 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, 1964–1967 m. mokėsi Puslaidininkių fizikos instituto aspirantūroje, 1972 m. Vilniaus universitete apgynė mokslų kandidato disertaciją, kuri 1992 m. nostrifikuota gamtos mokslų daktaro laipsniui.

1967–1975 m. Puslaidininkių fizikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1975–1992 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dab. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) docentas. 1992 m. išrinktas Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros docentu, 2003 m. suteiktas profesoriaus vardas. 2001–2005 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto prodekanas. Nuo 2005 m. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.

1990 m. kartu su Gunaru Kakaru įkūrė Lietuvos etnokosmologijos muziejų, yra muziejaus mokslinis vadovas. Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertas. Priklauso Lietuvos mokslo istorikų asociacijai (vicepirmininkas), Lietuvos kraštotyros draugijai, Lietuvos astronomų draugijai, Lietuvos fizikų draugijai, Bibliofiliniam Martyno Mažvydo klubui, organizacijai „Astronomija kultūroje“.

Yra parašęs per aštuonis šimtus įvairių mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, bendradarbiauja su laikraščiais, žurnalais, dalyvauja Lietuvos radijo ar televizijos laidose. Astronominio kalendoriaus „Lietuvos dangus“ bei periodinių leidinių „Istorija“, „Fizikų žinios“, „Kultūros aktualijos“, „Lietuvos muziejai“ ir „Etnokosmologija“ redkolegijų narys.

Mokslinio darbo kryptys – tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorija Lietuvoje, baltų kosmologija, liaudies kalendoriniai papročiai. Įtvirtino naują Lietuvoje tarpdisciplininę mokslo šaką – paleoastronomiją. Vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Kulionyse įkūrimo (1980 m.) iniciatorių, nuo 1990 m. jo mokslinis vadovas. Su kitais 1995 m. suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje. Atskleidė XIV a. pab. – XV a. pr. statinio ant Birutės kalno Palangoje astronominę paskirtį. Kaip ekspertas tyrinėja Lietuvos bažnyčių laikrodžius.