Sąjūdžio mitingų Vyčių autorius – bostonietis Gintaras Karosas
Kai At­gi­mi­mo pra­džio­je Są­jū­džio mi­tin­gai ėmė švy­tė­ti iki tol draus­ta tau­ti­ne sim­bo­li­ka – Tris­pal­vė­mis, Vy­čio, Ge­di­mi­no stul­pų ar Ge­le­ži­nio Vil­ko emb­le­mo­mis, tuo­met nė ne­su­si­mąs­tė­me, iš kur jos, kas pa­ga­mi­no. Lie­tu­va dar bu­vo so­vie­ti­nė, tad aki­vaiz­du, jog spaus­tu­vės to­kios sim­bo­li­kos ne­ga­lė­jo ti­ra­žuo­ti. Iki šiol bu­vęs ne­ži­no­mas au­to­rius Gin­ta­ras Ka­ro­sas iš JAV pa­ga­liau pri­si­pa­ži­no, kad tai jo dar­bas.

„Labai gražu, kad mano įmonės „Baltic Associates“ kurti stilizuoti Vyčiai taip paplito po Lietuvą ir dabar piešiami ant Lietuvos traukinių, pašto ženklų. 1985 metais Bostone mano sukurtą stilizuotą Vytį labai išpopuliarino Benediktas Vanagas – jis nupieštas ant lenktynininko automobilio. Pats pirmasis variantas buvo sukurtas 1976 metais, bet labiausiai išpopuliarėjo 1985-ųjų Vytis. Lietuvoje jau niekas net nesusimąsto, iš kur jis“, – kalbėjo G. Karosas, nuo 1973 metų Bostone gaminęs įvairius suvenyrus, puoštus tautine simbolika. Pašnekovas patikslino, kad jį daug kas dabar painioja su kitu Gintaru Karosu – Europos parko direktoriumi. Jie – antros eilės pusbroliai.

Gintaras Karosas: „Visi tie „žaidimai“ simboliais buvo gerai apskaičiuota psichologinė kova, žmonių skatinimas domėtis Lietuvos politine padėtimi.“

Bostoniečio G. Karoso įmonės „Baltic Associates“ pagaminti plakatai, lipdukai su lietuviška simbolika, Trispalvės įvairiausiais būdais patekdavo į Lietuvą. Jis patikslino, kad iš pradžių lipdukai neturėjo Trispalvės spalvų, tik – užrašus „Lietuva“ ar „Žalgiris“. Bet tais laikais tai irgi jau buvo stipru, kėlė žmonių pasididžiavimą savo šalimi.

Piešė škotas hipis

Kaip sakė Gintaras, stilizuoti, perpiešti Vytį jis norėjo dėl to, kad Lietuvos reklama būtų paveikesnė. „Antano Žmuidzinavičiaus tapytas Vytis buvo silpnas: raitelis plonas, toks iš pažiūros vargu ar bent kiek atsilaikytų kovodamas ant žirgo, – svarstė G. Karosas. – Norėjosi stipraus simbolio.“

Vytį kūrė dviese su škotų kilmės hipiu Dana Franzenu. „Esu ekonomistas, piešti nemoku. Aš tik kursčiau, „pripumpavau“ jį tos simbolikos, vis aiškinau, kur pastorinti, kur užriesti. Gal metus vis perpiešinėjome, dailinome, – prisiminė G. Karosas. – Tas hipis nieko bendra su Lietuva neturėjo, bet Vytį nupiešė galingą, išsiskiriantį, tokį, kokį įsivaizdavau. Tai – kaip mano sapnas, vizija. O pasitarti ir nebuvo su kuo. Juk darbas vyko 1976 metais. Lietuva dar okupuota. Dabar, kai surinkau visus darbus, suskaičiavau – per 18 metų iš viso sukūrėme 38 Vyčius. Kai Lietuva tapo laisva, tiek simbolikos jau nebereikėjo gaminti. Gaila, nežinau, kur dingo ir D. Franzenas. Šiaip visada tai ateidavo, tai vis dingdavo. Jis – hipis, laisvas žmogus.“

Dar gerokai prieš Sąjūdį

G. Karosas iki šiol nesigarsino, nesigyrė, kad tai jo darbas. „Esu gimęs Vokietijoje, augęs JAV. Tačiau lietuvybė mano širdyje – nuo vaikystės. Mano tėvai iš Anykščių su dviem vaikais dar per pirmąją okupaciją emigravo, nes sužinojo, kad juos ruošiasi ištremti į Sibirą. Aš gimiau jau po karo. Brolis už mane 24 metais vyresnis, sesuo – 22, – pasakojo G. Karosas. – Supratęs, kad manęs iš viso galėjo nebūti, jei tėvai būtų atsidūrę Sibire, visada jaučiau lietuvybės darbų prasmę. Dariau tai iš širdies.“

1973 metais, kai nė nekvepėjo laisve, kai Lietuvoje dar nebuvo Sąjūdžio, G. Karoso įmonė pradėjo gaminti tautinę simboliką. Apklijuodavo autobusus lipdukais su užrašais „Lithuania“, „Lietuva“, „Žalgiris“. „Taip skleidėme žinią apie Lietuvą, žadinome smalsumą, domėjimąsi Lietuva. Kartą Nebraskoje pamačiau plakatą „Ski Nebraska“. O šioje valstijoje – lygumos. Man iškart šovė mintis pagaminti plakatą „Ski Lithuania“. Išleidau. Puolė skambinti įvairios kelionių agentūros ir klausinėti, kaip nuvažiuoti į tą šalį slidinėti. Paaiškindavau, kad tikrai bus galima, kai tik Lietuva taps laisva“, – juokėsi G. Karosas. Pasak pašnekovo, visi šie „žaidimai“ – gerai apskaičiuota psichologinė kova, žmonių skatinimas domėtis Lietuvos politine padėtimi.

Viena tokių gerai apgalvotų Lietuvos reklamų buvo, kai jo sukurtą plakatą „I love Lithuanians“ iškėlė JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. „Jis lankėsi Čikagoje, lietuvių dienų festivalyje. Daviau vienai lietuvaitei, vilkėjusiai tautinius drabužius, įteikti prezidentui festivalio katalogą ir tą plakatą. Jį gavęs R. Reaganas aukštai iškėlė. Tos nuotraukos atsidūrė pirmuose Amerikos laikraščių puslapiuose, – džiaugėsi G. Karosas. – Su prezidentu George'u W. Bushu buvo paprasčiau, nes turėjo lietuvių kilmės asmens sargybinį, tad per jį ne kartą prašiau, kad viešai iškeltų tą plakatą. Visa tai veikia, skatina ir kitus domėtis Lietuva.“

O kartą, kai per Maskvą skrido į Vilnių (pirmą kartą Lietuvoje lankėsi 1977 metais), išgirdo, jog lakūnas kalba lietuviškai. G. Karosas dovanojo jam lipduką su užrašu „Žalgiriu“. „Susidraugavome, paskui gal pusvalandį piloto kabinoje sėdėjau. Sužinojau, kad lietuvių pilotai atlieka 8 reisus tarp Maskvos ir Vilniaus bei 7 – tarp tuometinio Leningrado. Lakūnas sakė: „Mes turime lietuviškas oro linijas.“ Tad ir pagaminau lipduką „Fly Lithuanian Airlines“. Kad niekas neprikibtų, pavaizdavau „Concorde“ modelį. Tie mano sapnai pamažu pildėsi, – prisiminė pašnekovas. – Kadangi dirbau JAV valstybės tarnyboje, visada, kai tik lankydavausi Lietuvoje, paskui mane sekiodavo keli automobiliai. Bet aš nieko nusikalstamo nedariau, neturėjo prie ko prikibti“.

Visi G. Karoso įmonės gaminti lietuviški suvenyrai, lipdukai buvo labai populiarūs tarp JAV ir Kanados lietuvių. Kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir pirmoji tai pripažino Islandija, „Baltic Associates“ sulaukė gal 20 Trispalvių užsakymų iš šios šalies. „Tada baigėme visas atsargas. Ir Aukščiausioji Taryba pasikabino mūsų Trispalvę, – pabrėžė G. Karosas. – Kad vėliavos kuo plačiau plevėsuotų Lietuvoje, įvairiausiais būdais, per turistines grupes siuntėme jas į Lietuvą. Trispalvės plazdėjo ir Sąjūdžio mitinguose.“

Išgarsino B. Vanagas

G. Karosas šių savo nuopelnų neviešino. „Daug kas žinojo, jog tai mano darbas, ir man to užteko. Tačiau dabar, kai spaudoje pasirodė straipsnių apie Vyčio detektyvą, kai mano kurtą stilizuotą Vytį ėmė savintis kiti, bičiuliai paragino prabilti, – prisipažino JAV lietuvis. – Mačiau, jog lenktynininkas B. Vanagas naudoja būtent mano 1985 metais sukurtą Vytį. Malonu, kad jis taip išgarsino šį simbolį. Labai gerbiu B. Vanagą, bet, pasirodo, lenktynininkas irgi nežino, iš kur tas stilizuotas Vytis. Neseniai spaudoje skaičiau, kad vienas tatuiruočių meistras nori patentuoti B. Vanago naudojamą Vytį. Ir niekas nežino, kas jo autorius. Tatuiruočių meistras tikina sukūręs šį simbolį prieš maždaug dešimt metų. Šiaip jau Vytis yra visų, jo negalima patentuoti, tačiau kai užvirė tokios diskusijos, surinkau visus originalus ir įrodymus, jog tai mano kurtas Vytis. Na, ir tikrai jis nupieštas ne prieš dešimt metų. Juk dar Sąjūdžio mitinguose toks buvo naudojamas. Mačiau filmą apie Sąjūdį, atpažinau savo kurtą simboliką. Tai galima įrodyti. Turiu ir visus originalus. Suprantama, Sąjūdžio mitinguose buvo vėliavų su įvairiausiais Vyčiais. Tačiau dalis – tikrai su įmonėje „Baltic Associates“ 1985 metais sukurtu.„

Rengiasi parodai

G. Karosas patikino, kad ne dėl reklamos, ne dėl garbės ryžosi viešai apie tai prabilti. „Simbolika – dalis istorijos. Ji nueina į užmarštį. Ir niekada nežinai, kada baigsis tavo gyvenimas. Tiesiog noriu, kad žmonės tai žinotų. Tiek daug tautinės simbolikos mes, Amerikos lietuviai, sukūrėme dar gerokai prieš Sąjūdį“, – pažymėjo jis.

Be to, G. Karosui skaudu, kad jo įmonės kurtus simbolius savinasi verslininkai, masiškai gamina marškinėlius, kepurėles, gauna didelį pelną. „Nenoriu pinigų, – teigė pašnekovas. – Bet gal būtų teisinga, jei verslininkai už naudojimąsi mūsų sukurtais stilizuotais simboliais dalį pelno skirtų kokiam nors įsteigtam fondui, kuris padėtų iš Amerikos pervežti lietuvių sukauptas meno vertybes, ar kokiam nors lietuvybės reikalų fondui, o ne vien patys pelnytųsi.“

Dar šiais metais G. Karosas planuoja Trakų pilyje surengti visos jo įmonės sukurtos lietuviškos simbolikos parodą.