Pirmoji CŽV vadovė moteris: valdinga ir įtakinga
Nau­ją­ja Ame­ri­kos Cen­tri­nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) di­rek­to­re ta­pu­si Gi­na Has­pel (61 m.) prieš ėjo pa­va­duo­to­jos par­ei­gas. G.Has­pel kan­di­da­tū­rą į šį pos­tą pa­siū­lė JAV pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas.

Šį paskyrimą Amerikos Senate temdė ponios Ginos praeities šešėliai – vadovavimas slaptajam kalėjimui Tailande.

Prezidento Džordžo Bušo (jaunesniojo) prezidentavimo metais G.Haspel buvo atsakinga už slaptuosius JAV kalėjimus. Būtent jie naujajai CŽV vadovei – itin nemaloni tema.

Naujoji CŽV vadovė Gina Haspel vadinama lydere, galinčia atlaikyti net ir administracijos spaudimą, ji turi visas šiai pozicijai reikalingas savybes ir patirtį.

Karjeros viršūnė

Gina Haspel – pirmoji moteris CŽV istorijoje, tapusi organizacijos direktore. Šiame poste ji pakeitė JAV valstybės sekretoriumi tapusį Mike‘ą Pompeo.

Ji – šešiasdešimt vienerių metų amerikiečių žvalgybos veteranė. Todėl nenuostabu, kad informacija apie jos asmeninį gyvenimą ir karjerą yra nepasiekiama plačiajai visuomenei. Visus trisdešimt trejus karjeros CŽV metus ji dirbo ne tik slaptame štabe-bute, bet ir užsienyje, daugiausia Londone.

G.Haspel tėvas tarnavo oro pajėgose, tad mergaitė augo užsienyje. 1985 m. įstojo į Centrinę žvalgybos valdybą, pirmieji penkiolika jos karjeros metų susiję su Rusija, tad ji puikiai kalba rusiškai. Pirmoji agentės „užjūrio stotis“ buvo Azerbaidžanas, viena buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Prezidento Džordžo Bušo (jaunesniojo) prezidentavimo metais G.Haspel buvo atsakinga už slaptuosius JAV kalėjimus. Būtent jie naujajai CŽV vadovei – itin nemaloni tema. Tiksliai nežinoma, ar ši pareigūnė dalyvaudavo tardymuose, kuriuos amerikiečių žmogaus teisių gynėjai įvardija kaip kankinimus.

Ir ne tik tai: G.Haspel vadovavo slaptajam kalėjimui Tailande, žinomam kaip „Katės akis“. Čia buvo naudojamas itin žiaurus kankinimo metodas – skandinimo imitavimas. Maža to, tai dar ir buvo filmuojama. Skelbiama, kad iš viso buvo per 90 tokių vaizdo įrašų. Tiesa, 2005 m. nuspręsta juos sunaikinti. G.Haspel tam pritarė, esą tai buvo atlikta dėl agentų, kovojusių su terorizmu, saugumo.

Už kovą su terorizmu G.Haspel apdovanota daugybe valstybinių apdovanojimų, įskaitant ir prezidento premijomis. Už nuopelnus žvalgybai jai skirta prezidentinė premija (Presidential Rank Award). Tai – vienas aukščiausių apdovanojimų, skiriamų stipriems ir nusipelniusiems valstybinio sektoriaus lyderiams, profesionalams ar mokslininkams.

Apie G.Haspel kaip asmenybę beveik nieko nežinoma. Ji drąsi ir apie tai kalba vienas faktas. Kai 2001 m. rugsėjo 11-osios rytą Niujorke į dangoraižius rėžėsi teroristų lėktuvai, dauguma CŽV būstinių, esančių Lengli mieste, buvo evakuotos, nes baimintasi, kad jos taip pat gali tapti taikiniais. Vienoje komandų, pasilikusių Lengli būstinėje, liko ir G.Haspel.

Kažkas yra užsiminęs, kad ji labai myli šunis. Todėl vienas pareigūnas buvo įpareigotas nuvežti ją į „Crufts“, kur vyko šunų šou. Tai uždirbo pareigūnui kolegų pravardę „Fido“.

Senatoriai – nevieningi

Dar vienas sudėtingas klausimas G.Haspel karjeroje – jos santykiai su Amerikos Senatu. Buvusi žvalgybininkė dar 2013 m. per plauką netapo CŽV vadove. Bet senatorių kritikuojama už praeitį šių pareigų tuomet atsisakė. Komiteto narių klausiama ji atsisakė patvirtinti, ar prižiūrėjo kankinimą skandinimo metodu.

Nevienareikšmiškai jos kandidatūra sutikta ir dabar. Amerikos pilietinių teisių sąjungos direktorius teisės klausimais Džamilis Džaferis „Twitter“ paskyroje parašė, kad „Haspel – tikrąja šio žodžio prasme yra karinė nusikaltėlė“.

Senatorius respublikonas nuo Pietų Karolinos Lindsi Gremas, pareiškė, kad šiai poniai anksčiau ar vėliau teks atsakyti už tą praeities periodą, bet šiaip jis mano, kad ji aukščiausios kvalifikacijos specialistė.

Kaip teigia BBC, atsakinėdama į komiteto narių klausimus, G.Haspel įsipareigojo, kad jai vadovaujant, CŽV niekada neatgaivins tokių sulaikymo ir tardymo programų.

Jos kandidatūrai pritarė ir esami, ir buvę šios institucijos vadovai. G.Haspel vadinama lydere, galinčia atlaikyti net ir administracijos spaudimą, ji turi visas šiai pozicijai reikalingas savybes ir patirtį.

Kankinimas vandeniu

Manoma, kad imituojamo skandinimo būdu buvo tardomi Tailando kalėjime „Al Qaeda“ įtariamieji Abu Zubaydahas ir Abdas al-Rahim al-Nashiri.

Abu Zubaydahas per mėnesį 83 kartus buvo kankintas imituojant skandinimą, taip pat jo galva daužyta į sieną. Jis nustojo reaguoti į išorės dirgiklius, jo plaučiuose rasta vandens, neteko kairės akies, o už jo gyvybę ilgai kovojo gydytojai.

Nėra žinoma, ar G.Haspel dalyvavo šiuose kankinimuose, nors ir vadovavo tam kalėjimui.

2009 m. prezidentas Barakas Obama priėmė sprendimą atšaukti visų CŽV darbuotojų persekiojimą, kurie buvo prikišę nagus prie tardymo programos naudojant panašius metodus, bet vargu ar uždraudė panašius kankinimus.

2016 m. Donaldas Trumpas rinkiminės kompanijos metu pareiškė, kad jis visai nieko prieš grąžinti ir skandinimo imitavimą ir gal dar kai ką blogiau. Anot šaltinių, gynybos ministras JamesasMattisas jį atkalbėjo nuo tokios minties.

CŽV kalėjimas Lietuvoje galėjo veikti 2005–2006 metais buvusioje jojimo bazėje Antaviliuose. Tai tuomet plačiai aptarinėjo šalies žiniasklaida. Tuo metu CŽV jau buvo atsisakiusi griežčiausių tardymo metodų.

„ABC News“ pranešinėjo, kad neva veikęs slaptas kalėjimas Lietuvoje buvo vienas iš aštuonių, įkurtų po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke. Anot žurnalistų, kalėjimuose buvo apklausiami aukšti „Al Qaeda“ pareigūnai.

Žiniasklaida skelbė, kad tokie kalėjimai veikė Tailande, Rumunijoje, Lenkijoje, Maroke ir Afganistane.

Lietuva neigė bet kokius gandus apie slaptą CŽV kalėjimą.

Naujas posūkis įvyko 2016 metų vasarą, kai Strasbūro teisme Vyriausybės atstovai pareiškė, kad prieš dešimtmetį amerikiečiai į Lietuvą gabeno ne kalinius, o ryšio įrangą, o Antaviliuose buvo kuriamas žvalgybos paramos centras. Teisingumo viceministras, kreipdamasis į devynių teisėjų kolegiją, tuomet pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“. Slaptojo kalėjimo versiją neigė ir tuometinis šalies prezidentas Valdas Adamkus.