Nuo Tauragės iki Los Andželo. Evangelikų liuteronų kunigas Martynas Preikšaitis
1908 m. bir­že­lio 21 d. Pa­ber­žiuo­se prie Tau­ra­gės gi­mė Mar­ty­nas Preik­šai­tis, evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų ku­ni­gas, spau­dos bend­ra­dar­bis, vie­nas Či­ka­gos lie­tu­vių evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų „Tė­viš­kės“ par­api­jos stei­gė­jų.

Martynas Preikšaitis buvo jauniausias vaikas paprūsės Dievo žodžio sakytojo Jurgio ir Marės (Trumpaitytės) Preikšaičių šeimoje. Aktyviai dalyvavo vyresniojo brolio Miko Preikšaičio drauge su bendraminčiais Tauragėje 1923 m. įsteigtos tautinės lietuvių evangelikų liuteronų sąjungos „Pagalba“ veikloje. 1928 m. baigė aukštesniąją komercijos mokyklą Tauragėje.

1929 m. Martynas Preikšaitis pradėjo studijas Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultete Kaune. Čia kartu su kolegomis 1929 m. lapkričio 30 d. įkūrė studentų evangelikų „Donelaičio“ draugiją (įregistruota 1930 m. sausio 9 d.), buvo jos sekretorius. Studijų metais Lietuvių kalbos žodynui užrašė 170 Tauragės šnektos žodžių. VDU baigė 1935 m., diplominio darbo tema „Tauragės evangelikų liuteronų parapijos praeitis“.

1936 m. liepos 1 d. Martynas Preikšaitis buvo paskirtas Šakių evangelikų liuteronų parapijos kunigo Henriko D. Srokos (1858–1941) pagalbininku – vikaru Sudarge, kartu aptarnavo Kudirkos Naumiestį bei Jurbarką. Kunigu Martynas Preikšaitis ordinuotas 1937 m. rugpjūčio 22 d. Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčioje, iškilmėse tarp gausių svečių dalyvavo Martynas Jankus ir Vydūnas. 1939 m. vasarį Martynas Preikšaitis vedė Evą Kantvilaitę (šeima susilauks sūnų Mantvydo ir Jono, dukterų Rūtos ir Onos).

Sudarge Martynas Preikšaitis kunigavo iki 1941 m., subūrė parapijos chorą ir jam vadovavo, labai kruopščiai rengė jaunuolius konfirmacijai. Pamaldas retkarčiais laikydavo ir Skaudvilėje, Šilalėje, Žemaičių Naumiestyje, Kaune… 1941–1944 m. Martynas Preikšaitis buvo Batakių (čia irgi sutelkė parapijos chorą), o 1944 m. trumpai ir Žemaičių Naumiesčio parapijų kunigas.

Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, 1944 m. spalį kunigas Martynas Preikšaitis pasitraukė į Vokietiją. Prieš tai kartu su kunigu Jonu Kalvanu Tauragėje 1944 m. rugpjūčio 13 d. kunigu Batakių parapijai ordinavo Lietuvoje pasiliekantį vyresnįjį nevedusį brolį Miką Preikšaitį (1897–1972), buvusį Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos narį. Lietuvoje pasiliks ir brolis Jonas Preikšaitis (1900–1976), vargonininkas ir chorvedys Tauragėje, Klaipėdoje, bei sesuo Anė Gocentienė (1902–1983), 1928 m. ištekėjusi už gardamiškio Augusto Gocento (1895–1963). Beje, Anės ir Augusto Gocentų sodyboje Paberžiuose 1952–1960 m. glausis iš sovietų nacionalizuotos klebonijos Tauragėje iškeldintas ir be pastogės su gausia šeima likęs kunigas Jonas Kalvanas (1914–1995). Apie Augusto ir Anės Gocentų šeimą išsamiau rašyta pernai Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios mėnraštyje „Lietuvos evangelikų kelias“ (Algirdas Mikas Žemaitaitis. Gocentų giminės genealogija (10)//Lietuvos evangelikų kelias, 2017, Nr.4–5, p.16–17).

Pasitraukęs į Vokietiją, kunigas Martynas Preikšaitis rūpinosi lietuvių pabėgėlių sielovada. Pradžioje gyveno Diršau (dab. Tčevas, Lenkija) pereinamojoje stovykloje, po to – Iceho ir Elmshorno (prie Pinnebergo) stovyklose. Čia laikė pamaldas, organizavo mokyklėles, subūrė du chorus. Liubeke jo iniciatyva buvo surengta Giesmių šventė, kurioje dalyvavo keturi chorai.

1946 m. lapkričio 9–10 d. Lėbenštete sušauktas pirmasis lietuvių evangelikų tremties Sinodas išrinko Vyriausiąją bažnyčios tarybą. Kadangi daugelis lietuvių evangelikų Vokietijoje buvo atsidūrę britų okupacinėje zonoje, joje papildomai sudaryta atskira bažnyčios taryba, veikusi apie dvejus metus, pirmuoju jos pirmininku išrinktas kunigas Martynas Preikšaitis.

Kun. Martynas Preikšaitis ir kun. dr. Martynas Kavolis Lietuvių evangelikų tarybos posėdyje Čikagoje 1972 m.

1946–1947 m. kunigas Martynas Preikšaitis gilino teologijos žinias Getingeno universitete. 1946 m. savo lėšomis išleido M. Liuterio „Mažąjį katekizmą“ („Dr. Mertyno Liuteraus Mažasis Katekizmas“, pakartotinai išleistas 1979 m.), 60-ies giesmių rinkinį ir religinę dramą „Kalėdų vaizdai“. 1947 m. Getingene leido evangelišką laikraštį „Tiesos balsas“ (išėjo 8 numeriai).

1949 m. kunigas Martynas Preikšaitis su šeima persikėlė į JAV, įsikūrė Čikagoje. Iš pradžių dirbo įvairius atsitiktinius darbus: dėžučių dirbtuvėje, geležinkelyje, vėliau spaustuvėje tvarkė skelbimus, rinko raides ofsetu ir trumpai „Naujienų“ spaustuvėje, besimokydamas raidžių rinkėjo – linotipininko darbo, studijavo piešimą bei litografiją. Jau 1949 m. su bendraminčiais ėmėsi iniciatyvos Čikagoje sutelkti naują lietuvių evangelikų liuteronų parapiją. 1951 m. leido laikraštį „Evangelijos žodis“ (išėjo 3 numeriai). 1951 m. gruodžio 2 d. su kunigu Ansu Trakiu (1912–1986) Čikagos Šv. Petro ir Povilo slovakų evangelikų liuteronų bažnyčioje laikė pirmąsias lietuvių evangelikų liuteronų „Tėviškės“ parapijos pamaldas (steigiamasis parapijos susirinkimas bus sušauktas 1952 m. kovo 2 d.).

1955 m., pakviestas Kalifornijos lietuvių evangelikų, kunigas Martynas Preikšaitis persikraustė į Los Andželą, čia visą likusį gyvenimą tarnavo vietos lietuvių evangelikų (bendroje liuteronų ir reformatų) parapijoje, bendradarbiavo su Lietuvių protestantų sąjunga. Nuo 1958 m. leido ir redagavo laikraštėlį „Širdis aukštyn!“ (išėjo 165 numeriai). 1979 m. išleido knygelę „Maldos ir padėkos“.

Los Andželo lietuvių evangelikų parapija savo bažnyčios pastato neturėjo, pamaldoms rinktasi įvairiose vietose. Kadangi negausi parapija kunigo išlaikyti negalėjo, šalia dvasinės tarnystės Martynas Preikšaitis turėjo imtis papildomų darbų, iki pensijos dirbo daržininko pagalbininku, daržininku.

Kunigas Martynas Preikšaitis mirė 1980 m. sausio 29 d. nuo širdies priepuolio savo namuose Los Andžele, sėdėdamas kėdėje tarp numylėtų knygų ir paveikslų. Iškilmingai palaidotas 1980 m. vasario 2 d. Los Andželo šiaurinio priemiesčio Glendeilo Forest Lawn Memorial Park kapinėse.