Lietuvio diplomato sūnus apie biologinį ir cheminį ginklą
De­ja pa­sta­ruo­ju me­tu pra­ne­ši­mai apie che­mi­nio gink­lo pa­nau­dos at­ve­jus lai­kraš­čių pus­la­pius mar­gi­na daž­niau, nei no­rė­tų­si. Kim Jong-Uno bro­lio Kim Jong-Na­mo nu­nuo­di­ji­mas Ma­lai­zi­jo­je, za­ri­no du­jų at­aka prieš ci­vi­lius Si­ri­jo­je ir bu­vu­sio Ru­si­jos šni­po ap­nuo­di­ji­mas Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je no­ri – ne­no­ri ver­čia vi­suo­me­nę do­mė­tis bio­lo­gi­niu bei che­mi­niu gink­lu.

Dėl šios priežasties dėmesio sulaukia ir tyrėjai, kurių interesų sfera yra būtent šios grėsmės. Turbūt pats žinomiausias pasaulyje mokslininkas, kurio įžvalgos bei ilgus metus dėtos pastangos tiriant cheminio ir biologinio ginklų problematiką politiniame pasaulio lauke yra itin svarbios – Lietuvoje gimęs mikrobiologas, biologinių bei cheminių ginklų ir tarptautinės teisės specialistas Raymondas Allanas Zilinskas. Lietuvos skaitytojams įdomia turėtų būti ne tik mokslininko veikla, tačiau ir jo gyvenimo detalės.

Kuriant ir įgyvendinant slaptas biologinio ir cheminio ginklo programas tiesiog nedalyvavo joks lietuvis. Ir tikrai joks lietuvis apie šias nežinojo. Vis dėlto Vilniuje egzistavo prie šio tikslo prisidėjęs vienas tyrimų institutas.

Lietuva ir Antrasis pasaulinis karas

Raymondo Allano Zilinsko karjerai itin reikšmingos įtakos turėjo tai, kad jo tėtis, Vladas Žilinskas, tarpukariu buvo diplomatas. 1938 metais, kai gimė Raymondas Zilinskas, Vladas Žilinskas diplomatinę tarnybą atliko Lietuvos ambasadoje Taline. Po metų jis buvo perkeltas į Lietuvos ambasadą Stokholme, kur būdamas suprato, kad tai, kada sovietai nuo Lenkijos atsigręš į Lietuvą, tėra laiko klausimas. Vladas Žilinskas liepė savo žmonai nedelsti ir trauktis iš Lietuvos. Kartu su sūnumi jai pavyko atsidurti žvejybiniame laive ir išplaukti į Švediją.

Lietuvą Raymondas Zilinskas paliko būdamas vos vienerių, tad augo negirdėdamas lietuvių kalbos. Tokiu būdu pirmąja mokslininko kalba tapo švedų kalba. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jam buvo septyneri. 1946 metais sovietai į Stokholmą pasiuntė laivą, idant į Sovietų Sąjungos teritoriją būtų pargabenti Švedijoje gyvenantys lietuviai. Raymondo Zilinsko šeima mirtinai bijojo būti deportuota į Sovietų Sąjungą, tačiau laimingai susiklosčius aplinkybėms išsiųsti jie nebuvo.

Vietnamo karas – savotiškas įkvėpėjas

Dvylikos metų sulaukęs Raymondas su šeima persikėlė į Čikagą, kiek vėliau – į Los Andželą, kur baigė mokyklą. Po mokyklos jis prisijungė prie Jungtinių Valstijų kariuomenės rezervo. Vietnamo karo metais jam teko praleisti nemažai laiko Fort Ordo ligoninėje. Vietnamo karo patirtis įžiebė Raymondo susidomėjimą įvairiomis patologijomis, mat būdamas Vietname jis susidūrė su dar nematytais parazitais, įvairiomis, neregėtomis žinomų ligų atmainomis.

Raymondas Zilinskas medicinos technologo licenciją gavo iš Kalifornijos valstijos, kur nepilnu etatu dirbdamas ligoninėje jis visa galva pasinėrė į hematologiją, klinikinę chemiją bei mikrobiologiją. Vėliau, prieš pradėdamas tarptautinių santykių doktorantūros studijas Pietų Kalifornijos Tarptautinių santykių universitete, jis net 16 metų Kalifornijoje dirbo klinikiniu mikrobiologu.

Raymondo Zilinsko disertacijos tema buvo rekombinantinės DNR tyrimų įtakos politikai ir genetinės inžinerijos taikymas, kuriant biologinius ginklus.

Biologinio ir cheminio ginklo problemoms pasaulyje tampant vis aktualesnėmis – ginkluotės programoms Kinijoje, Sirijoje ir Rusijoje sparčiai žengiant pirmyn – jo, kaip mokslininko, rolė taip pat darosi vis svarbesnė.

1987 metais Raymondas Zilinskas Merilendo biotechnologijų institute atidarė biologinės etikos, mikrobiologijos ir biotechnologijų centrą. 1998 metais jis pradėjo dirbti Jameso Martino masinio naikinimo ginklų neplatinimo studijų centre, esančiame Monterėjaus Tarptautinių studijų institute.

Sovietų Sąjungos biologinis ginklas ir Lietuva

Neseniai pasirodė mokslininko knyga „Biologinis saugumas Putino Rusijoje“ („Biosecurity in Putin‘s Russia„). Ruošiant šią studiją mokslininkas turėjo nagrinėti aibę dokumentų ir kitokių šaltinių, susijusių su biologinio ir cheminio ginklo programomis Sovietų Sąjungoje.

Sovietų Sąjunga nepasitikėjo žmonėmis iš daugelio Sąjungai priklausiusių respublikų, ypatingai – Baltijos regiono gyventojais. Dėl to kuriant ir įgyvendinant slaptas biologinio ir cheminio ginklo programas tiesiog nedalyvavo joks lietuvis. Ir tikrai joks lietuvis apie šias nežinojo. Vis dėlto Vilniuje egzistavo prie šio tikslo prisidėjęs vienas tyrimų institutas.

„Anuomet jis vadintas Sąjunginiu taikomosios enzimologijos mokslinio tyrimo institutu, kuriam vadovavo Arvydas Janulaitis. Institutas tyrė ir gamino restrikcijos bei kitus fermentus, kurie buvo svarbūs laboratorijoms ir biochemijos industrijai visoje Sovietų Sąjungoje. Joks instituto darbuotojas neturėjo prieigos ar informacijos apie sovietinę biologinio ginklo programą, išskyrus vieną,“ – LŽ pasakojo Raymondas Zilinskas.

Išimtimi buvo rusė Liudmila Petrova. Ji buvo atskaitinga tiesiai „Biopreparat“, Sovietų Sąjungos biologinio ginklo gamybą kuravusiai bendrovei, kuriai priklausė aibė slaptų ir civilinių laboratorijų visoje valstybėje, viršenybei.

„Lietuvai tapus laisva, enzimų institutas persivadino „Fermentu“ ir, vadovaujant Arvydui Janulaičiui, tapo žinomu, solidžiu ir gerbiamu įvairių rūšių biologinių medžiagų gamintoju. Pats kelis sykius susitikau su Arvydu gyvai, kartas nuo karto mes vis dar susirašome,“ – LŽ pasakojo Raymondas Zilinskas.

Raymondas Zilinskas / Middlebury Tarptautinių studijų centro instituto nuotrauka

Biocheminė ginkluotė ir Rusija

Raymondas Zilinskas teigė, kad tikėtina, jog netolimoje ateityje sabotažui ar susidorojimui su politiniais oponentais cheminį ginklą naudoti bus labiau linkusios Sirija ir Šiaurės Korėja, o Rusija gali pasilikti prie konvencinių metodų.

Sovietų Sąjunga savu laiku galėjo būti laikoma pažangiausia valstybe biologinio ir cheminio ginklų plėtojimo atžvilgiu, tačiau nežinia, ar tą patį galima sakyti apie šiandienę Rusiją.

„Sovietų Sąjunga iki 1991 metų, tai yra žlugimo, tikrai buvo pažangiausia valstybė, tačiau nežinome, ar Rusija perkrovė ir iš naujo pradėjo tobulinti savo cheminio ir biologinio ginklo kūrimo programas,“ – LŽ teigė Raymondas Zilinskas.

Jaunų Rusijos mokslininkų tarpe dalyvavimas biologinio ir cheminio ginklo kūrimo programose gali būti laikomas savotišku karjeros tramplinu.

„Esu bendravęs su Rusijos mokslininkais. Jie išreiškė susirūpinimą savo jaunesniais kolegomis, kurie nuolatos gundomi darbu kariuomenei. Rusijoje netgi egzistuoja terminas, skirtas įvardinti prisijungusiems prie kariuomenės jauniems mokslininkams – „peršokę per tvorą“, – teigė Raymondas Zilinskas.