Laurent Parcelier – piešiantis šviesos poetas
Kai gat­vės dai­li­nin­kas Lau­rent Par­ce­lier pri­si­jau­ki­no sau­lės spin­du­lius – nuo to lai­ko ta­po įžy­mus. Pra­ncū­zų me­ni­nin­kui pa­vy­ko at­ras­ti sa­vo brai­žą – kiek­vie­nas jo kū­ri­nys – sa­vi­tas, žiū­ro­vą pa­nar­di­nan­tis į iliu­zi­jų ir spal­vų pa­sau­lį.

Penkiasdešimt šešerių L. Parcelier gimė Šamaljere (Prancūzija). Nuo pat vaikystės domėjosi piešimu. Jau besimokydamas dailės mokykloje išsiskyrė iš kitų mokinių, – jam ypač patiko peizažo žanras, tapyti iš natūros.

Kiekvienas Laurent Parcelier kūrinys savitas, žiūrovą panardinantis į iliuzijų, spalvų pasaulį.parcelier nuotraukos

Po studijų „École Duperré“ dailės mokykloje persikėlė gyventi į Paryžių –vaizduojamojo meno nemetė, paraleliai bendradarbiavo žurnale Triolo“ (piešė komiksus). Šis užsiėmimas L. Parcelier atnešė nemažai finansinės naudos. Jam pavyko išleisti net keletą autorinių albumų, pavadintų „Le Drole de monde“ („Keistas pasaulis“, leidykla „Casterman“, 1995), kiek vėliau sulaukė kvietimo talkininkauti ir kituose leidiniuose.

Lemtingas konkursas

Kartą, visiškai atsitiktinai sudalyvavo gatvės meno konkurse. Užsikrėtęs kūrybine nuotaika čiupo teptuką ir... laimėjo prizinę vietą. Tuo metu L. Parcelier jau buvo vertinamas, kaip komiksų piešėjas, tačiau pergalė konkurse jį pastūmėjo naujam kūrybiniam eksperimentui. Nusprendė dalyvauti „Salon des Beaux Arts de Perigueux“ organizuojamoje parodoje, ir neapsiriko, – jo darbai sukėlė tikrą furorą. Ir publika, ir meno kritikai buvo tiesiog sužavėti šiuolaikinio impresionisto kūryba.

Susiklosčiusi išties dėkinga situacija dailininko gyvenimą pakreipė kita linkme. Nuo tada L. Parcelier pradėjo reguliariai dalyvauti parodose, įvairiuose renginiuose. Apie jį pradėjo rašyti spauda, pasipylė pelningi pasiūlymai iš užsienio...

Tačiau visiems netikėtai dailininkas kažkur tiesiog pradingo, – net keletą metų apie jį niekas negirdėjo. Pasirodęs sukėlė tikrą sensaciją, – publika jo darbus sutiko itin audringai.

Besisklaidančios šviesos poetas iš tūkstančių saulės zuikučių kuria šiluma alsuojančius, vaivorykštinio kolorito paveikslus.

Paaiškėjo, kad tie metai, kai kūrėjas buvo pasislėpęs, buvo skirti savo unikalaus braižo ir stiliaus paieškoms. L. Parcelier pradėjo tapyti ryškius ir gyvus peizažus, nutviekstus saulės spindulių. Paveikslai rodės, tarsi įsigėrę Pietų Prancūzijos oro, nuo jų skliste sklido vasariška šiluma.

Šiuolaikinio impresionisto darbai pasižymi grafiškumu, kurį menininkas įvaldė piešdamas komiksus.

Turi unikalų braižą

Nuo 1996-ųjų dailininkas aktyviai dalyvauja įvairiose parodose, tiek Prancūzijoje, tiek užsienyje. Jo darbai, anot meno kritikų, išsiskiria nuo prancūzų impresionistų kūrinių unikaliu braižu.

Laurent Parcelier tapybos kūriniai yra kontempliatyvūs, - susidaro įspūdis, kad gyvenimas -begalinė šventė.

Impresionizmas susiformavo pirmiausia prancūzų tapyboje kaip priešprieša tikrovės idealizavimui, vėliau reiškėsi daugelio Europos šalių dailėje, literatūroje, muzikoje, teatre (terminas kilo iš prancūzų k. žodžio „impresion“ – įspūdis).

„Atrodo, kad jis gyvena kažkokioje kitoje planetoje, kur nėra liūdesio, ašarų, kur ruduo saulėtas, o lietus – šiltas.“

O šiuolaikinio impresionisto L. Parcelier darbai pasižymi grafiškumu, kurį menininkas įvaldė piešdamas komiksus. Jo kūryba savita ir dėl gebėjimo chaotiškus potėpius surinkti į vieningą paveikslo siužetą.

Kad ir kaip būtų keista, tačiau L. Parcelier beveik niekada netapo niūrių ir lietingų vaizdų. Netgi ruduo dailininko drobėse šiltas, jaukus ir spalvingas. „Atrodo, kad jis gyvena kažkokioje kitoje planetoje, kur nėra liūdesio, ašarų, kur ruduo saulėtas, o lietus – šiltas“, – apie kolegą šiltai atsiliepė amerikiečių dailininkas Howardas Behrens, galerijos „Saint Martin“ tinklalapyje.

Besisklaidančios šviesos poetas iš tūkstančių saulės zuikučių kuria šiluma alsuojančius, pripildytus jaukios naminės atmosferos, neįprasto vaivorykštinio kolorito paveikslus, džiuginančius žiūrovų akis. L. Parcelier tapybos kūriniai yra kontempliatyvūs, – susidaro įspūdis, kad gyvenimas yra begalinė šventė. Dailininko kūrybą galima traktuoti kaip savitą meno terapiją. Galbūt todėl dailininko darbai yra vertinami ne tik kolekcionierių, bet ir eilinių meno mėgėjų.