Kunigas, poetas, vertėjas Alfredas Franckaitis
1921 m. spa­lio 29 d. Ka­ra­liau­čiu­je gi­mė Alf­re­das Franc­kai­tis (Alf­red Franz­keit), evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų ku­ni­gas, poe­tas, ver­tė­jas, pub­li­cis­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas.

Dar kūdikystėje Alfredas Franckaitis su šeima iš Rytprūsių persikraustė į Kybartus, o nuo 1926 m. gyveno Kaune, kur dirbti Šmito fabrike Šančiuose buvo atvykęs senelis. Tėvas dirbo muitinės ekspeditoriumi. Po pradžios mokyklos Alfredas Franckaitis lankė Kauno vokiečių gimnaziją, 1940 m. baigė Kauno 6-ąją gimnaziją Šančiuose.

1941 m. pradžioje, kaip ir dauguma Lietuvos vokiečių bei vokiečiais užsirašiusių lietuvių, Alfredas Franckaitis iš sovietų okupuotos Lietuvos buvo repatrijuotas į Vokietiją. Nuo 1942 m. tarnavo Vermachte, Rytų fronte nuo eilinio kareivio iškilo iki kuopos vado, buvo tris kartus sužeistas. Karo pabaigoje sunkiai sužeistas Čekoslovakijoje pateko į amerikiečių nelaisvę, iš kurios buvo greitai paleistas.

Po karo įsikūręs Vakarų Vokietijoje, Alfredas Franckaitis vedė kybartiškę Aliciją, kurią pažinojo dar gyvendamas Kaune. Šeima susilauks trijų vaikų.

Kurį laiką Alfredui Franckaičiui teko dirbti fabrikuose, o 1946–1951 m. jis studijavo evangeliškąją teologiją Erlangeno ir Miunsterio universitetuose. Baigęs studijas, 1952 m. buvo įšventintas kunigu ir iki pensijos 1984 m. kunigavo Freištate, Žemutinėje Saksonijoje, tarnavo diakonijos sielovadininku, jo rūpesčiu Vėrbleko (Wehrbleck) pelkyne buvo įrengta benamių prieglauda ir senelių namai.

Šalia dvasinės tarnystės Alfredas Franckaitis aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje. Buvo Baltų draugijos Vokietijoje narys, jos vokiečių-lietuvių skyriaus pirmininkas; Taravos Anikės bendruomenės narys. Skaitė paskaitas lietuviškų studijų savaitėse, lietuvių suvažiavimuose Vokietijoje, paskutinį kartą Lietuvių kultūros instituto suvažiavime dalyvavo 2012 m. Daugelį metų Alfredas Franckaitis rengė informaciją vokiečių kalba išeivijos Eltos tarnybai, leido ir redagavo Vokietijoje gyvenančių bei po pasaulį pasklidusių Lietuvos vokiečių metraštį „Heimatgruß“ (nuo 1956 m. išėjo 43 numeriai).

Nuo mažens puikiai išmokęs lietuvių kalbą, Alfredas Franckaitis dar gimnazijoje ėmė rašyti eilėraščius abiem – vokiečių ir lietuvių – kalbomis, Vokietijoje juos ėmė skelbti nuo 1952 m., o Lietuvoje – prasidėjus Atgimimui: „Poezijos pavasario“ almanachuose, „Literatūroje ir mene“, „Dienovidyje“ ir kituose leidiniuose, 1999 m. išleido eilėraščių rinkinį „Meilės ir ilgesio eilės“.

Nuo 1988 m. Alfredas Franckaitis buvo nuolatinis „Poezijos pavasario“ festivalių dalyvis, 1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Svariausiu jo nuopelnu laikomi lietuvių literatūros, daugiausia poezijos, vertimai į vokiečių kalbą. Alfredas Franckaitis yra vertęs daugiau kaip 130 lietuvių poetų kūrybą, Juozo Grušo ir Algirdo Landsbergio dramų. Išvertęs veik vien savo lėšomis Vokietijoje išleido Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Maironio, Fausto Kiršos, Vinco Mykolaičio-Putino, Justino Marcinkevičiaus ir kitų autorių eilėraščių rinktines. 1993 m. drauge su Jokūbu Skliutausku parengė ir išleido Jurgio Zauerveino poetinės kūrybos rinktinę „Rūgštaus vyno eilėraščiai“ (su vertimu į vokiečių k.). Alfredo Franckaičio lietuvių poezijos vertimai yra sulaukę šiltų atsiliepimų lietuvių ir vokiečių literatūrinėje spaudoje. Už poezijos vertimus 2000 m. buvo apdovanotas Albert-Rotter-Lyrikpreis premija.

Nuolat viešėdamas Lietuvoje, Alfredas Franckaitis daug nuveikė skatindamas kultūros mainus, socialinių institucijų bendradarbiavimą. 1996 m. buvo apdovanotas Vokietijos Nuopelnų ordinu, 1998 m. Lietuvos Respublikos DLK Gedimino IV laipsnio ordinu. Už ypatingus nuopelnus Joniškiui, užmezgant bendradarbiavimą su Vimerbio (Vimmerby, Švedija) ir Zulingeno (Sulingen, Vokietija) savivaldybėmis, 2001 m. birželio 20 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Alfredui Franckaičiui suteiktas Joniškio garbės piliečio vardas.

Eidamas 93-uosius gyvenimo metus, kunigas Alfredas Franckaitis mirė 2013 m. kovo 6 d. Vėrbleke, netoli Zulingeno, Žemutinėje Saksonijoje. Su velioniu atsisveikinta kovo 9 d., šeštadienį, Zulingeno parapijos kapinių koplyčioje.