Hugh Jackmanas – „Didysis šou meistras“
Pra­si­dė­jus me­tams į ki­no ekra­nus iš­ėjo per­nai sta­ty­tas ro­man­ti­nė dra­ma-miu­zik­las „Di­dy­sis šou meis­tras“, ku­rio­je pa­grin­di­nį vaid­me­nį su­vai­di­no Hugh Jack­ma­nas, ki­no pa­sau­ly­je pa­gar­sė­jęs ne tik ak­to­ri­niais, bet ir vo­ka­li­niais ge­bė­ji­mais.

Premjeros proga pagrindinio vaidmens atlikėjas davė interviu žurnalui „Hello!“. Hugh gali suvaidinti tiek nusikaltėlį, tiek herojų, romantiką ar piktadarį, tačiau mieliausias vaidmuo jam – vyras, kuris dainuoja. Savo karjerą Hugh pradėjo kaip miuziklų aktorius, gavo du teatro pasaulio apdovanojimus „Toni“ ir šiandien, pasitaikius progai, kine naudojasi savo muzikiniu talentu. Naujausias aktoriaus personažas iš miuziklo „Didysis šou meistras“ – devynioliktame amžiuje gyvenęs antrepreneris Finėjas Barnumas, regis, jam idealiai tinka.

Aktorius turi tų pačių savybių kaip ir devynioliktojo amžiaus avantiūristas Barnumas: moka linksminti publiką ir rizikuoti vardan mėgstamos veiklos. To įrodymas – režisuoti „Didįjį šou meistrą“ jis nepabūgo pakviesti savo draugą ir Holivudo naujoką Michaelį Gracey.

– Hugh, ar nebuvo baimės patikėti filmo režisūrą debiutantui?

– Jokios. Mes su Michaeliu susipažinome 2009 m. per reklaminio klipo filmavimą ir susidraugavome. Iš karto supratau, jog šis vaikinas taps didžiu režisieriumi ir pasakiau: „Padirbėkime dar kartą kartu“. Michaelis manimi nepatikėjo ir atsakė: „ Man jau tiek kartu sakė „Padirbėkime dar kartu“, o paskui taip ir nepaskambindavo. Jaučiausi idiotu.“ Tačiau aš savo žodžio laikiausi – paskambinau Michaeliui ir nusiunčiau jam „Didžiojo šou meistro“ scenarijų. Jis buvo priblokštas.

– Jūsų filmas apie realų žmogų, tačiau visai nepanašus į biografinį.

– Taip, nes apie šį žmogų reikia pasakoti linksmai ir su muzika. Šiandien mažai kas žino apie F. Barnumą. O juk būtent jis devyniolikto amžiaus viduryje praktiškai sukūrė pramogų pasaulį. Be jo nebūtų šiandieninių realybės šou ir rinkodaros taisyklių. Barnumas pirmasis iškėlė mintį, jog pasirodymo sėkmė matuojama ne pinigais, o tuo, kaip tai patiko žiūrovui. Jis mokėjo aplinkui save viską keisti. Apie tokius vyrukus sako: Kai gyvenimas pakiša jam citriną, jis padaro iš jos limonadą“. Manau, pačiam Barnumui patiktų, kaip mes pateikėme jo biografiją: pridėjome dramos, konfliktų ir, žinoma, muzikos. Vienu žodžiu – pagražinom. Manau Finėjus būtų pasielgęs būtent taip (šypsosi).

– Tai yra jis pats būtų nieko prieš šiek tiek pasukčiauti?

– O kaip gi. Papasakosiu vieną istoriją. Jaunystėje Finėjas dirbo pardavėju ir kartą, nusipirkęs už vieną dolerį 500 butelių, pasiūlė parduotuvės savininkams surengti loteriją ir išdalinti juos kaip prizus. Kaip jis tai padarė? Surengė loteriją, kur nugalėtojui turėjo atitekti dovana-siurprizas, išplovė butelius, ant kiekvieno jų užrišo po raudoną kaspinėlį ir atidavė juos nugalėtojams. Niekas net nepasipiktino. Vėliau Barnumas sakė savo šeimininkui: „Mažai kas supranta, jog žmonėms svarbus ne pats prizas, o suvokimas, kad jie išlošė“. O juk jam tada buvo vos šešiolika metų.

– Jūsų neglumina, kad jis...

Zackas Efronas ir Hugh Jackmanas filme "Didysis šou meistras".

– Apkvailino tuos žmones? Pirmiausia, daugelis net džiaugiasi, kad juos apgaudinėja. Juk žiūrovai veržiasi į iliuzionistų pasirodymus, žinodami, kad jokios magijos ten nėra. O antra, suprantu, kad Barnumas ne šventasis. Jo vaikystė nebuvo linksma. Skaičiau, kad kai jis po tėvo laidotuvių ėjo namo, pakeliui iš jo už šeimos skolas atėmė paskutinę batų porą. Jis nuo vaikystės priprato pats sau užsidirbti duoną. Taigi atleiskime jam, kad kartais būdavo ne visai sąžiningas. Be to, tokie neidealūs personažai mane domina. Viename savo pirmųjų miuziklų „Muzikos pardavėjas“ vaidinau aferistą. Ir man taip patiko tai daryti.

– Apie jus taip pat sakoma, jog jums labai patinka dainuoti.

– Būtent dėl to mėgstu miuziklus. Jie nufilmuoti taip, kad vienu momentu supranti, kad personažui nėra kitos išeities – reikia dainuoti (juokiasi). Tiesa šį karta man buvo nelengva. „Didžiajame šou meistre“ daug populiariojo žanro dainų, o aš pripratęs dainuoti klasiką. Specialiai šiam filmui treniravausi dvejus metus, pakeičiau vokalo pedagogą ir dienas bei naktis leidau garso įrašymo studijoje. Pamenu kartą į ją atvyko filmo režisierius ir pradėjo mane girti. Garso operatorius iš karto jį pertraukė: „Michaeli, mes įrašinėjam šią melodiją jau šimtąjį kartą iš eilės, patikėk, anksčiau viskas buvo daug blogiau“ (šypsosi). Tad darbo tikrai buvo daug.

– Kartu su jumis filme vaidina jauni kolegos: aktorius Zacas Efronas, dainininkė Zendaya. Ar duodavote jiems patarimų filmavimo aikštelėje?

– Su Zacu prieš filmavimą kartu repetavome devynis mėnesius ir šiam vaikinui tikrai nereikia jokių patarimų, juk tai ne pirmas jo miuziklas. O Zendaya... gėda prisipažinti, bet iki šio filmo iš vis apie ją negirdėjau. Kai paklausiau dukros (Hugh turi 17-etį sūnų Oscarą ir 12-metę dukrą Avą) ar ji žino Zendaya, su kuria kartu vaidinsiu, jai iš nuostabos ir susižavėjimo atvipo žandikaulis. Dabar esu kiečiausias pasaulyje tėtis. Ava neseniai man pasakė: „Nepyk, bet „Didysis šou meistras“ – geriausias tavo filmas. Kiti buvo ne tokie kieti“ (juokiasi).

– Gana tiesiai pasakė.

– Tai jau tikrai. Ko gero laimingiausias mano gyvenimo momentas buvo kai Ava, išklausiusi filmui įrašytas dainas, su nuostaba pareiškė: „Tėti, o tu iš tikrųjų moki dainuoti“. Su tokiais vaikais man niekada negresia pasikelti į puikybę.