Gediminas Storpirštis: „Mano profesija – aktorius, o muzika – aistra“
Pen­kios de­šim­tys vaid­me­nų tea­tre, dar pu­sę tiek – ki­ne, ke­lio­li­ka mu­zi­ki­nių al­bu­mų bei re­ži­suo­tų spek­tak­lių, dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mas ir au­gi­ni­mas – taip at­ro­do api­bend­rin­tas Ge­di­mi­no Stor­pirš­čio, gi­mu­sio 1961 me­tų ba­lan­džio 26 d., kū­ry­bos ap­ra­šas.

„Mano gyvenimo kelias – tai nuolatinė kelionė naujų personažų, naujo, kitokio savęs ieškojimo link“, – teigia aktorius, pirmą vaidmenį kine sukūręs vos dvylikos ir dar jaunystėje suvokęs, kad kūryba yra būtent tai, kuo norėtų užsiimti visą gyvenimą.

Būsimasis aktorius gimė ir augo Vilniaus senamiestyje. Mokėsi Antano Vienuolio mokykloje ir šį jaunystės laikotarpį vadina gražiausiu savo gyvenimo etapu: su draugais dalindavosi knygomis, eilėraščiais, patys kūrė dainas ir spektaklius. Jo klasės draugai buvo Vytautas Landsbergis jaunesnysis bei Gintaras Varnas. Sulaukęs 12 metų G. Storpirštis debiutavo Algimanto Puipos ir Stasio Motiejūno filme „Atpildo diena“.

Būdamas dešimtoje klasėje pateko į Valerijos Karalienės teatro būrelį, kuriame atrado didžiulį pulką bendraminčių, kūrybingų jaunų žmonių, su kuriais tęsė savo kūrybinius ieškojimus.

Didelę įtaką pasirinkti aktoriaus profesiją turėjo ir vyresnysis brolis Arūnas, studijavęs aktorinį režisierės Dalios Tamulevičiūtės kurse, kuris vėliau išgarsėjo kaip „Tamulevičiūtės dešimtukas“.

Apie aktoriaus profesiją G. Storpirštis yra sakęs: „Vaidmens atradimas savy – tai pažinimo kelionė, kurioje pats save stebini, džiugini ir liūdini, išvysti dar nematytą savo briauną ar silpnybę… Žinoma, tai ir rizika, nes reikia nemažai stiprybės ir valios pastangų, kad galėtum žengti į tą nežinomybę, kur absoliučiai dėl nieko nesi garantuotas. Nežinau sėkmės recepto. Menininkui, kaip niekam kitam, yra duotas aštrus abejonės pojūtis… Aš seniai nieko nebežinau. Net eidamas į premjerą dažnai nesu tikras, ar jau atradau savo personažo tiesą…“

Šalia darbo teatre bei kine G. Storpirštis daug dėmesio skiria dainuojamosios poezijos žanro puoselėjimui Lietuvoje ir net yra vadinamas „dainuojamosios poezijos tėvu“. Jis buvo vienas iš tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ bei nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ iniciatorių ir meno vadovų.

Yra išleidęs 13 autorinių albumų, dalyje jų dainas atlieka su savo sūnumi, aktoriumi Ainium Storpirščiu.