Fotografo žvilgsniu: undinės nekenčia plastiko
Ka­na­die­čių fo­tog­ra­fui Bеnja­mi­nui vоn Won­gui pa­vy­ko iš­gar­sė­ti vi­sa­me pa­sau­ly­je: jo ge­bė­ji­mas ne­ma­te­ria­lias ver­ty­bes pa­vers­ti emo­ci­ne pa­tir­ti­mi ste­bi­na ir ne­pa­lie­ka abe­jin­gų. Me­ni­nin­kas, pri­sta­tęs dar vie­ną sa­vo pro­jek­tą „Un­di­nės ne­ken­čia plas­ti­ko“, pa­lie­tė glo­ba­lias eko­lo­gi­jos prob­le­mas.

Trisdešimt dvejų B. vоn Wongas į daromą projektą žvelgė itin atsakingai. Susirado asistentų, kurie neatlygintinai savanoriavo, padėdami surinkti dešimtis tūkstančių plastikinių butelių. Vėliau jiems kliuvo ne ką mažesnis darbas – nuvalyti etiketes. Kai visi organizaciniai dalykai buvo baigti, sumanytojas ėmėsi fotografuoti. Idėja apėmė vieną svarbiausių šiandienos aktualijų, tai – vandenynų užterštumas plastiku.

Benjaminui von Wongui jau yra tekę atsilaikyti prieš siaubingą tornadą, nardyti tarp ryklių ir tikros liepsnos.

Vandenynuose – gausybė šiukšlių

Pasaulinis vandenynas – didžiausia Žemės ekosistema, todėl jo tarša yra viena svarbiausių ekologinių problemų. Dėl vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos nė viena pakrantė ir aplinkinė zona negali išvengti taršos. Jos pasekmės labiausiai jaučiamos tose pakrančių teritorijose, kurios yra tankiai apgyvendintos. Įvairūs teršalai, patenkantys į vandenyną, itin neigiamai veikia tiek vandenynų gyvūniją ir augaliją, tiek ir pačią žmoniją, žalojama visa ekosistema.

„Ellen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose per Pasaulio ekonomikos forumą, numatė, jog iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad šio bus daugiau nei žuvų.

B. vоn Wongas savo tinklaraštyje pasigyrė radęs būdą, kaip atkreipti visuomenės dėmesį į vandenynų užterštumą plastiku. Savo projektą „Undinės nekenčia plastiko“ jis skyrė šiai opiai problemai. Fotografo manymu, ypač svarbu išaiškinti žmonijai esmę. Antraip vandenynai, jūros, upės ir ežerai taps šiukšlynu.

Nebijo rizikuoti

Menininkas yra ne tik aktyvus aplinkosaugos aktyvistas, jis garsėja savo unikaliomis dokumentinėmis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti beprotiški nuotykiai, ištisi epiniai pasakojimai.

Fotografija, kurią padaryti jau savaime yra iššūkis, suteikia nuostabių rezultatų. B. von Wongas priklauso rizikuoti nebijančių fotografų grupei. Jam yra tekę atsilaikyti prieš siaubingą tornadą, nardyti tarp ryklių ir tikros liepsnos. Fotografo ambicijos vis stipresnės, sumanymai pralenkia ankstesnius.

Klimato kaita, daranti įtaką mūsų planetai, – daugybės veiksnių rezultatas. Jis atskleidžia atmosferos pokyčius, procesus kitose Žemės dalyse – vandenynuose, ledynuose, o pastaruoju metu ir žmogaus veiklos padarinius. Klimatą taip pat veikia išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, Saulės radiacija, nedideli Žemės orbitos nukrypimai ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos lygis.

Neabejingas kitų nelaimėms

B. von Wongas neabejingas pasaulį ištinkančioms stichinėms nelaimėms. Jo manymu, stichija užklumpa tada, kai atsiranda galimybė būti pažeidžiamam. Fotografas daug dėmesio skiria ir klimato kaitos poveikiui. Rezultatas – nuotraukų serija su karšta lava fone. Havajuose išsiveržęs ugnikalnis vietos gyventojus privertė išgyventi visa tai, ką yra tekę matyti tik filmuose: gatvėmis tekanti lava, degantys automobiliai ir namai bei nuolatinis nerimas.

Rengdamasis fotosesijai Havajuose Benjaminas kreipėsi į ugnikalnių ekspertą. Paaiškėjo, kad rasti tinkamą vietą fotografuoti nėra taip paprasta. Komandos nariai įveikė 6 km per sukietėjusią lavą, tempdami sunkią fototechnikos įrangą, kol galiausiai surado patogią vietą.

Nakties šviesa, žemės paviršiaus tekstūra suteikė scenai mistinę atmosferą. Tačiau ypač realistiniam kadrui užfiksuoti komanda turėjo tik keletą sekundžių – tekančios lavos temperatūra pasiekė daugiau kaip 1000 laipsnių. Ugnikalnis buvo itin nestabilus, iš naujai atsivėrusių plyšių liejosi lava ir veržėsi nuodingos dujos.

Rezultatas stulbinamas. Modelis, apsirengęs kaip šamanas, apsuptas niokojančios gamtos jėgos, kurios neįmanoma įveikti. Visos pajamos, gautos pardavus nuotraukas, buvo padovanotos labdaros organizacijoms, kurios padeda žmonėms, nukentėjusiems nuo stichijų.

Atsidėjo pomėgiui

B. von Wongas yra kilęs iš Malaizijos kinų imigrantų šeimos, ji atvyko į Kanadą ketindama įsikurti naujojoje gyvenamoje vietoje. Būsimasis fotografas gimė Toronte, baigė Makgilio universitetą, vieną seniausių ir didžiausių Kanadoje. Jis įgijo kalnakasybos inžinerijos specialybę. Šiek tiek padirbėjęs pagal profesiją, 2012-aisiais nutarė savo aistrą fotografijai paversti visos darbo dienos užsiėmimu. Regis, nesuklydo. Šiuo metu jis aktyviai prisideda prie judėjimo už gamtos išsaugojimą, ekologiją, domisi klimato kaitos reiškiniais ir poveikiu.

Parengė Evelina JOTEIKAITĖ