Donatas Katkus: „Turiu du sveikus įpročius – miegą ir valgymą“
Vie­nas ži­no­miau­sių pa­sta­ro­jo me­to Lie­tu­vos di­ri­gen­tų, mu­zi­ko­lo­gas, pe­da­go­gas, Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas pro­fe­so­rius Do­na­tas Kat­kus (75 m.) ne pats leng­viau­sias pa­šne­ko­vas. Ko­dėl – juk jis trykš­ta ne­įti­kė­ti­nu hu­mo­ru? Tie­siog ne­aiš­ku, ka­da pa­šne­ko­vas juo­kau­ja, o ka­da – kal­ba rim­tai. Tad ir į šį po­kal­bį kvie­čiu žvelg­ti ne pro di­di­na­mą­jį stik­lą...

– Jūsų neišsenkančios energijos gali pavydėti bet kuris jaunuolis. Atskleiskite paslaptį – kur jūsų energijos šaltinis?

– Viduje. Ryte atsikeliu, žiūriu – dar yra energijos, tad ir judu pirmyn. Svarbu valgyti daržoves, jokiu būdu negalima valgyti mėsos (juokiasi), svarbu gerti vandenį ir – jokio alkoholio.

– Apie linksmą žmogų, koks esate ir jūs, sakoma, kad „tai linksmų plaučių žmogus“. Kaip manote, kuo plaučiai susiję su humoru?

– Visų pirma reikia turėti sveikus plaučius. Mano plaučiuose yra skylė, bet aš į ją nekreipiu dėmesio ir ji man netrukdo (kvatoja). Pastebėjau, kad jei žmogus pradeda kreipti dėmesį kokį savo negalavimą, garantuotai jis sustiprėja. Šiukštu neskirkite laiko galvojimui: „O ką man skauda?“, nes tuomet tikrai aptiksite kokį ligos židinį!

O humoras – toks keistas dalykas, mat norint gerai pajuokauti, reikia turėti smegenų. Tik mąstantis žmogus ir rimtuose dalykuose sugeba įžvelgti juoko gyslelę. Negalima į gyvenimą žvelgti taip rimtai, kaip mus moko... bažnyčia (šypsosi). Į gyvenimą žiūrėkite linksmai! Nesureikšminkite savęs, tuomet daug dalykų atrodys ne tokie svarbūs.

– Sakoma, kad esame laimingi, kol sveiki. Bet kodėl taip nemėgstame laikytis sveikų įpročių?

– Dar nesutikau nė vieno nemirtingo žmogaus. O mirštama nuo visokiausių ligų. Ir nėra taip, kad sveikas kaip ridikas, o štai paėmė ir – nuvirto. Net jei širdis sustojo, vadinasi, iki tol buvo kas nors daryta netinkamai. Tad kažin, ar skrupulingai besilaikant sveikų įpročių pavyktų mums gyventi amžinai...

– O jūs turite tų sveikų įpročių?

– Taip! Tai miegas ir valgymas. Kartą mėginau savaitę nevalgyti: labai sukritau, smegenys pradėjo per daug šviesiai viską matyti. Tada susimąsčiau – ar man tikrai reikalingos viską taip aiškiai vertinančios smegenys? Juk aplink tiek daug žmonių, kurie su absoliučiai tamsiomis smegenimis ir – nieko, gyvena sau, netgi aukštas pareigas užima. Manau, geras dalykas būti šiek tiek apsvaigusiam, „apsinešusiam“...

– Tobula Donato Katkaus diena, kai jis gali sau leisti... Pratęskite mano mintį.

– Kai galiu mankštintis iš pat ryto, eiti pabėgioti. Bėgioju ir man kojų neskauda, galva šviesi, bėgu ir atbėgu iki virtuvės, kurioje randu pusryčius ant stalo, garuojančios kavos puodelį šalia. Atbėgu, dar šiek tiek pasimankštinu ir sėdu stiprintis. Varškė su uogiene, kurią su meile verda žmona. Tai – labai sveika!

– Jūs taip šiltai atsiliepiate apie žmoną. Kaip pasikeičia meilė, kai tau dvidešimt, keturiasdešimt, šešiasdešimt, septyniasdešimt penkeri?

– Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kas yra meilė. O tai nelengva padaryti... Kai tau dvidešimt, ta meilė yra toks seksiukas, kai tau keturiasdešimt, ji virsta į šiokį tokį ištvirkimą, o paskui po truputį pradedi gerbti žmoną, žavėtis ja kiekvieną dieną. Kuo labiau ji sensta, tuo labiau ja žaviesi...

– Moterims bus įdomu – koks yra Donato Katkaus grožio receptas, kuris praverstų ir joms?

– Jei moters svoris nemažas, žandukai nukarę, pilvukas išryškėjęs – man tai gražu, labai gražu. Jei ji visa sukritusi, vieni kaulai, net krūtinė maža – tuomet jau nieko gero. Man gražu tai, kas natūralu. Deja, daugybė moterų nenori būti gražios – jos tai tą „tobulina“, tai kitą. Mielos moterys, negraužkite savęs, jei priaugate vieną kitą kilogramą. Taip tik save menkinate. Juk ne už tai mes, vyrai, jus mylime!

– Būtinai turiu užduoti klausimą apie dirigavimą. Kaip jūs jaučiatės po ilgo koncerto? Kaip gerai pasportavęs?

– Dar ir koks sportas! Kai muzikuodavau Vilniaus styginių kvartete, per koncertą sugebėdavau numesti pusantro kilogramo! Diriguojant reikia ne tik fizinės ištvermės, bet ir psichologinės, mat yra didžiulė įtampa, greitas tempas ir dėmesį būtina išlaikyti ilgą laiką. Šie dalykai atima labai daug jėgų. Pavargsti nuo įtampos, nuo atsakomybės, kad emocija turi „uždegti“ klausytojus. Čia negali būti nukabinęs nosį, nuleidęs pečius, be energijos. Priešingai – visą koncertą esi kaip „ant smaigalio“. Kodėl žmonės nebenori skaityti rimtų knygų, žiūrėti „sunkių“ filmų? Nes visada, kai reikia daug galvoti, jaučiama įtampa.

– Ir pabaigai – palinkėkite, prašau, mūsų skaitytojams ko nors naudingo sveikatai.

– Nesureikšminkite patys savęs. Nesureikšminkite savo ligų, negalavimų. Tai – psichologinis dalykas. Kai visą laiką galvoji, kad tau skauda koją, ją ir įsiskausta. Nukreipkite mintis į pasaulį, į gamtą, į meną.