Aktorius Gary Oldmanas pagaliau gavo savo „Oskarą“
Pra­ėju­sį sek­ma­die­nį per 90-ųjų „Os­ka­rų“ ce­re­mo­ni­ją ge­riau­sio ak­to­riaus ap­do­va­no­ji­mas už vaid­me­nį fi­me „Tam­siau­sia va­lan­da“ („Dar­kest Hour“, 2017) ati­te­ko Ga­ry Old­ma­nui. Bri­tų ki­no ir tea­tro gar­se­ny­bė, fil­mų kū­rė­jas bei mu­zi­kan­tas, su­ge­ban­tis cha­me­leo­niš­kai keis­tis at­lik­da­mas skir­tin­gus vaid­me­nis, anks­čiau bu­vo iš­reiš­kęs abe­jo­nę, jog ka­da nors gaus šį įver­ti­ni­mą.

„Nesu mylimas amerikiečių kino meno ir mokslo akademijos, bet jeigu paklaustumėt jos narių, šie tvirtintų priešingai – sakytų esantys mano talento gerbėjai“, – viename interviu tvirtino G. Oldmanas.

Neįvertintas talentas

Gary Oldmanas išsvajotą "Oskarą" gavo suvaidinęs britų premjerą Winstoną Churchillį dramoje „Tamsiausia valanda“.

Juokaudamas svarstė, kad galbūt apdovanojimai jį aplenkia dėl to, kad nuotraukose su statulėle rankoje neatrodytų iškilmingai? Tai esą paaiškintų, kodėl taip retai yra apdovanojamas už sukurtus vaidmenis.

Tačiau vaidmuo istorinėje dramoje „Tamsiausia valanda“ tarsi panaikino jau užkeikimu tapusią nesėkmių virtinę. Regis, šių metų sausio mėnesį pelnytas „Auksinis gaublys“ išvyniojo apdovanojimų kamuolį. Svajonės ima pildytis – aktorius pastebėtas.

Šiųmetėje Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimų ceremonijoje G. Oldmanas ir vėl triumfavo – apdovanotas kaip geriausias aktorius. „Tamsiausia valanda“ aktorių ir vėl išvilko į rampos šviesą. Tuomet įžymybė šaipėsi, kad nuotraukos, kurioje laikytų savo rankose BAFTA statulėlę – net ir išnaršęs visą internetą – nesurasi. „Lengviau būtų atrasti dar negimusio kūdikio fotografiją, nei mane pozuojantį su kokiu nors apdovanojimu“, – viename savo interviu užsienio spaudai tikino jis.

59 – erių G. Oldmaną savo įkvėpėju ir idealu vadina daugybė garsių aktorių, jis per karjerą yra pelnęs dešimtis apdovanojimų, tačiau vis tiek vadinamas viena labiausiai neįvertintų kino industrijos asmenybių. Šis žinomas britas iki šiol niekada nebuvo laimėjęs „Oskaro“, tiesa, kartą nominuotas – kai buvo renkami „patys pačiausi“ 2011-aisiais sukurti filmai. G. Oldmano pavardė tuomet pasirodė geriausio aktoriaus nominacijoje už vaidmenį detektyvinėje juostoje „Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“ (Tinker Tailor Soldier Spy“, 2011).

„Jei iki šiol negavau „Oskaro“, vadinasi, išvis jo negausiu. Nors nesu toks senas... Greičiausiai jie žada mane pagerbti kokia nors statulėle už viso gyvenimo pasiekimus, – prašyčiau! Nežinau, ar norėčiau tokio paguodos prizo. Apdovanojimas už tai, kad mane vengė apdovanoti? Tai paprasčiausiai kvaila“, – prieš keletą metų savo nepasitenkinimą yra išreiškęs G. Oldmanas.

Kad ir kaip ten būtų, su tais neįgyvendintais apdovanojimais, britų spauda niekada nenustojo teigusi, kad G. Oldmanas yra vienas sėkmingiausių ekrano, scenos aktorių, režisierių. Holivudas esą sukūrė ne tik geros išvaizdos bei talento kultą, bet ir vieną daugialypiškiausių aktorių.

Kino blogiukas

Jei iki šiol negavau „Oskaro“, vadinasi, išvis jo negausiu... Greičiausiai jie žada mane pagerbti kokia nors statulėle už viso gyvenimo pasiekimus, – prašyčiau!

Per savo karjerą aktorius yra dirbęs su tokiais filmų kūrėjais, kaip Christopheris Nolanas, Francis Fordas Coppola, Ridley Scottas ir Quentinas Tarantino – ir tai tik keletas įžymių pavardžių.

Yra atpažįstamas iš įsimintinų vaidmenų filmuose „Nuolankumo būsena“ („State of Grace“, 1990), „Prezidento lėktuvas“ („Air Force One“,1997).

G. Oldmanas studijavo „Rose Bruford Training College“ (dabar „Rose Bruford College of Theatre and Performance“) koledže, 1979-aisiais įgijo dramos aktoriaus išsimokslinimą.

1980-ųjų viduryje G. Oldmanas pasirodė spektaklyje, kuris tapo aktoriaus sėkmingos aktorystės pradžia. Dėl savo išskirtinio vaidybos stiliaus, įvertintas žinomiausių kino kritikų.

Įsidarbinęs „Greenwich Young People’s“ teatre, ten praleido devynerius savo karjeros metus. Buvo apdovanotas premija „Time Out’s Fringe Award“ kaip geriausias aktorius naujokas.

Santuokinį gyvenimą bando lipdyti su dabartine žmona rašytoja ir meno kuratore Gisele Schmidt, su kuria susituokė pernai.

1986-aisiais suvaidino biografinėje dramoje „Sidas ir Nensė“ („Sid and Nancy“, 1986). Filmas pasakoja apie grupės „Sex Pistols“ bosisto Sido Viciouso gyvenimą. Dėl šio vaidmens G. Oldmanas numetė tiek svorio, kad jį teko hospitalizuoti. Tačiau „Sidas ir Nensė“ nutiesė aktoriui kelią į Holivudą.

1990-aisiais pasirodo ne vienoje populiarioje juostoje, tačiau yra vienas bet... įsikūnyti vis tenka į niūrokus personažus.

Vienas tokių – Drakulos vaidmuo legendinio Holivudo režisieriaus Franciso Fordo Coppolos filme „Drakula“ („Dracula“, 1992) „Kas nebijo Drakulos? Įsijausti pavyko, niekas nebeklausia koks vaidmuo man labiausiai patinka, – patenkintas kalbėjo G. Oldmanas. – Tonos makiažo, pakeistas balso tonas – manote buvo lengva? Pelnytas „Saturn“ apdovanojimas – ne veltui.“

1994-aisiais aktorius nusifilmavo kriminalinėje dramoje „Leonas“ (Leon: The Professional). „Visi manęs bijojo, niekas (iš baimės) nenorėjo pažvelgti į akis, stoti skersai kelio, kai vaikščiojau krauju užlietu koridoriumi su šautuvu rankoje. Visgi filmas nebuvo sėkmingas „, – pripažino šiurpių vaidmenų atlikėjas.

Tačiau aktoriui dėl to neteko ilgai pergyventi – kūrybinė sėkmė jam ir vėl buvo maloninga. Režisieriaus Bernardo Rose filme „Nemirtinga mylimoji“ („Immortal Beloved“, 1994) jis įkūnijo genialųjį kompozitorių Ludwigą van Beethoveną. Norėdamas įtikinamai suvaidinti savo herojų, aktorius penkias valandas per dieną su profesionaliu pedagogu mokėsi groti fortepijonu.

Po kelerių metų pasirodęs režisieriaus Luco Bessono fantastiniame trileryje „Penktasis elementas“ („The Fifth Element“, 1997) aktorius irgi neprašovė pro šalį – kino kūrėjams filmas uždirbo 263 mln. dolerių. Viena iš pompastiškiausių, įspūdingiausių, pelningiausių ir originaliausių pastarojo meto juostų (beje, ji buvo pasirinkta jubiliejinio, penkiasdešimtojo, Kanų festivalio atidarymui). Pribloškiantys specialieji efektai, įspūdingos dekoracijos, paties Jean-Paul Gaultier sukurti kostiumai...

Pagrindinį vaidmenį čia atliko viena ryškiausių ir populiariausių Holivudo žvaigždžių Bruce’as Willis. O didžiausią piktadarį suvaidino jau etatiniu tokių vaidmenų atlikėju tapęs Gary Oldmanas.

Pasirodė „Poteriadoje“

Kitas aktoriaus kūrybinis etapas – iškovotas trokštamas vaidmuo taip vadinamoje „Poteriadoje“. Filme „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“ („Harry Potter and the Prisoner of Azkaban“, 2004) G. Oldmanas įkūnijo personažą Sirijų Bleką. Šis vaidmuo suteikė galimybę vaidinti ir kitose populiariosios Hario Poterio frančizės dalyse: „Haris Poteris ir ugnies taurė“ ( Harry Potter and the Goblet of Fire, 2005), „Haris Poteris ir Fenikso brolija“, („Harry Potter and the Order of the Phoenix“, 2007). Kalbama, kad su pastarojo filmo kūrybine komanda G. Oldmanas dėl vaidmens būsimame filme susitarė likus vos kelioms savaitėms iki filmavimo pradžios. Kad G. Oldmanas filmo prodiuserius privertė pasirašyti kontraktą, paskelbęs „dabar arba niekada“ ultimatumą. Akivaizdu, reikalavimas buvo išgirstas – aktoriui ir toliau teko mažojo burtininko H. Poterio krikštatėvio Sirijaus Bleko vaidmuo, nors ir sklido gandai, kad jis išbrauktas iš aktorių sąrašo.

Visiškai naujas G. Oldmano startas – filmavimasis filmų apie Betmeną plejadoje: „Betmenas: Pradžia“ („Batman Begins“, 2005), „Tamsos riteris“ (The Dark Knight, 2008), „Tamsos Riterio Sugrįžimas“, („The Dark Knight Rises, 2012)

Tuo metu žymiausias kino kritikas Markas Kermode, apžvelgdamas „Tamsos riterį“ („The Dark Knight“) rašė, kad geriausiai šiame filme pasirodė G. Oldmanas. „Būtų malonu išvysti, kaip jis gauna kino meno ir mokslo akademijos nominaciją. Juk iš tiesų, jis tampa visų pamirštu vaikinu“, – kaip žiūrėdamas į vandenį pareiškė M. Kermode.

Gary Oldmanas - persikūnijimų meistras. Akimirka iš filmo „Drakula“ („Dracula“, 1992).

Šlovės valanda

Tačiau „Oskaras“ laukė savo valandos, o ji išmušė tik šiemet – suvaidinus britų premjerą Winstoną Churchillį dramoje „Tamsiausia valanda“.

Britų režisieriaus Joe Wright filmo „Tamsiausia valanda“ veiksmas žiūrovą nukelia į Antrojo pasaulinio karo pradžią, kai į premjero postą įžengęs W. Churchillis (akt. Gary Oldman) turi priimti sunkiausią gyvenimo sprendimą. Po Vakarų Europą riedanti nacių armija netrukus pasieks Anglijos krantus. Suvokdamas, jog įsiveržimas – neišvengiamas, premjeras susiduria su aibe kliūčių – skeptiškai karo atžvilgiu nusiteikusiu karaliumi, nepasiruošusia visuomene, nesutarimais partijos viduje ir spaudimu eiti į derybas su nacistine Vokietija.

Tam, kad galėtų suvaidinti šį politiką, aktorius užtruko gerus metus, kol išstudijavo W. Churchillio mimiką, manieras, gestus, artikuliaciją. Aktoriaus panašumas realistiškas ir makiažo meistrų dėka, kurie G. Oldmaną grimavo.

Na, o asmeniniame gyvenime nepadės joks grimas. Pasirodo, už patrauklios kino ekrano asmenybės slypi nepriklausomybėms neatsispiriantis vyras. Stikliuko mėgėjui tai nepadėjo sukurti šeimyninio gyvenimo. Teko išgyventi ne vienas audringas skyrybas.

G. Oldmanas vis dar bando tvarkytis asmeninį gyvenimą, kuris deja, nebuvo labai nusisekęs. Su pirmąja žmona aktore Lesley Manville išgyveno tik trejus metus (turi sūnų Alfie) dvejus – su Uma Turman, ketverius – su fotografe Donya Fiorentino (pora santuokoje sugyveno du sūnus: Charlie John ir Gulliver Flynn), ilgai neištempė ir su ketvirtąja žmona – džiazo dainininke Alexandra Edenborough.

Tačiau aktorius nenuleidžia rankų – vedė penktąjį kartą. Santuokinį gyvenimą bando lipdyti su dabartine žmona rašytoja ir meno kuratore Gisele Schmidt, su kuria susituokė pernai.

Britų aktorius, šių metų kovo 21-ąją švęsiantis 60-ąjį gimtadienį tikisi, kad šeiminis gyvenimas su Gisele nusiseks. Jai santuoka su G. Oldmanu – antroji. Su pirmuoju vyru G. Schmidt gyveno dvidešimt metų.