Adolfas Kubilius – vienas pirmųjų Lietuvos partizanų
Su­kan­ka šim­tas me­tų, kai 1918 m. lie­pos 26 die­ną Bud­rių vien­kie­my­je, Kre­tin­gos ra­jo­ne, gi­mė Adol­fas Ku­bi­lius. Anks­ti pa­si­reiš­kė jo ga­bu­mai moks­lams ir Adol­fas ne tik bai­gė Kre­tin­gos gim­na­zi­ją, bet ir li­ko čia dirb­ti mo­ky­to­ju. Tie­sa, ka­ras įsi­ver­žė į jo gy­ve­ni­mą ir vis­ką pa­kei­tė. 1940 m. Adol­fas Ku­bi­lius bu­vo pa­šauk­tas į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę ir tar­na­vo an­tra­ja­me ulo­nų pul­ke. Tie­sa, pra­si­dė­jus pir­ma­jai so­vie­ti­nei Lie­tu­vos oku­pa­ci­jai, jis bu­vo de­mo­bi­li­zuo­tas.

Mokytojauti į sovietizuojamą mokyklą jau nebegrįžo, ėmėsi paprasto darbininko darbo fabrikuose. Tiesa, dar bandė Kaune VDU studijuoti žurnalistiką, tačiau studijos greitai nutrūko, nes veikliu jaunuoliu susidomėjo gestapas.

Nuo 1943 m. Adolfui teko gyventi nelegaliai. Jis atsisakė minčių apie „ramią“ profesiją ir įsijungė į Lietuvos laisvės armiją, tapo vienu iš svarbiausių organizacinio skyriaus veikėjų. Viena iš svarbiausių užduočių buvo rūpintis antinacinės spaudos platinimu bei naujų narių telkimu. Artėjant frontui ir gresiant antrajai sovietinei okupacijai, LLA pradėjo ruoštis naujam rezistencijos etapui, pradėjo bendradarbiauti su Vokietijos žvalgyba. Adolfas Kubilius išvyko į vieną iš Vokietijos žvalgų stovyklų Rytų Prūsijoje. Grįžo kaip penkių žvalgų desanto vadovas. Lietuvoje palaikė glaudžius ryšius su vyskupu Vincentu Borisevičiumi.

Vienas pirmųjų pradėjo partizaninius veiksmus prieš Sovietų kariuomenę. Pradėjo vadovauti suvienytam Žemaičių legionui. Deja, nepaisant mokymų žvalgų stovykloje, reikiamai neįvertino konspiracijos svarbos ir jau 1945 m. balandžio 23 d. buvo suimtas prie Alsėdžių. Buvo tardomas ir kankinamas NKVD Vilniaus vidaus kalėjime. 1946 m. pradžioje NKVD tribunolas paskelbė jam mirties bausmę, Ji įvykdyta kovo 9 dieną Vilniuje, NKGB centrinės būstinės rūsyje. Jo ir kitų nužudytų kovotojų kūnai slapta buvo užkasti buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.

Nors A. Kubiliaus kovinė veikla tebuvo trumpa, labai vertinamas jo atliktas didelis organizacinis darbas, sutelkiant kovotojus, ruošiantis partizaniniam judėjimui. Jo drąsa įkvėpė kitus tęsti pasipriešinimą, o jo biografija puikiai atspindi, kokios tragiškos vėtros įsiveržė į jaunuolių gyvenimą XX a. viduryje.