7 kartus žaibo trenktas vyras: per audrą visi jo vengdavo
Royus Su­lli­va­nas bu­vo pa­pras­tas JAV par­ko rein­dže­ris. Jis mė­go sa­vo dar­bą, nes daug lai­ko pra­lei­do gam­to­je. Jis mė­go žve­jo­ti, vaikš­ti­nė­ti miš­kuo­se, ste­bė­ti gy­vū­nus. Ta­čiau vie­nas da­ly­kas jam ti­krai ne­pa­ti­ko – jį nuo­lat tran­kė žai­bai.

Pirmą kartą Sullivanui patirti žaibo smūgį teko dar vaikystėje, kuomet darbavosi dalgiu. Žaibas, kaip vėliau prisiminė vyras, pataikė tiesiai į ašmenis ir jo stipriai nesužalojo. Kadangi Sullivanas niekaip šio įvykio įrodyti negalėjo, labai ir nesistengė – juk vėliau žaibas jį sužalojo dar 7 kartu.

1942 metais reindžeris nuo audros slėpėsi priešgaisrinės apsaugos bokšte. Jis buvo naujas ir dar neturėjo žaibolaidžių. Į bokštą pataikė žaibas, viduje užvirė liepsnojantis pragaras. Vyras išbėgo į lauką ir patyrė stipriausią žaibo kirtį savo gyvenime. Tuomet jis galėjo žūti, bet žaibas tik nudegino jo koją.

Vėliau Sullivanas gyveno palyginti ramiai. Tik 1969 metais žaibas į jį pataikė per automobilio stiklą. Tai yra labai neįprasta, nes automobilis yra tarsi Faradėjaus narvas, apsaugantis viduje esančius žmones. Tačiau žaibas pirmiau pataikė į medį, o nuo jo – į Sullivaną. Jis neteko sąmonės, užsidegė jo plaukai, antakiai ir blakstienos. Nevaldoma mašina sustojo prie pat skardžio.

1970 metais žaibas surado Sullivaną jo kieme. Vėlgi, pirmiau pataikė į transformatorių, o iš jo – į vyro petį jį stipriai nudegindamas. 1972 metais žaibas vėl padegė Sullivano plaukus, tačiau jis išliko sąmoningas. Jis juto, kaip dega jo plaukai ir bandė juos užgesinti savo striuke. Tačiau liepsnas pavyko įveikti tik įbėgus į tualetą ir suradus drėgną rankšluostį.

Nuo to laiko Sullivanas buvo įsitikinęs, kad egzistuoja kažkokia jėga, bandanti jį nužudyti. Jis manė, kad jis traukia žaibą ir su tuo sutiko ir kiti žmonės. Per audrą jie vengdavo būti su Sullivanu ir nekviesdavo jo į svečius. Pats nelaimėlis tuomet nusprendė su savimi vežiotis kanistrą vandens, nes bet kuriuo metu gali tekti gesinti savo plaukus. Jo prireikė jau 1973 metais, kai jam bepatruliuojant ėmė kauptis audros debesys. Jis greitai šoko į savo pikapą ir nuvažiavo tolyn, tačiau buvo įsitikinęs, kad debesys jį vejasi. Iš mašinos jis išlipo tik pamanęs, kad išsisuko, bet tuomet į jį pataikė žaibas, stipriai nudegindamas galūnes ir padegdamas likusius plaukus.

Nuo audros debesų Sullivanas bėgo ir 1976 metais, tačiau tuomet gavo kirtį, kuris apdegino jo pėdą. Paskutinį kartą žaibas vyrui trenkė, kai šis žvejojo 1977 metais. Įdomu tai, kad gydytojai visada konstatuodavo tik nedidelius nudegimus – rimtas pavojus gyvybei taip niekada ir nebuvo iškilęs, nors oda visur buvo stipriai nudeginta.

Kartą žaibas pataikė ir į Sullivano žmoną, kuri džiaustė skalbinius. Vyras buvo netoliese, bet visiškai nenukentėjo. Tačiau Sullivanas mirė ne nuo žaibo sukeltų sužalojimų, o nusišovęs. 1983 metais vyras gulėdamas lovoje šalia žmonos paleido sau kulką į galvą. Moteris nepabudo dar kelias valandas, vyrui tuomet buvo 71 metai. Nors spėjama, kad jis tiesiog nebegalėjo gyventi nematomo priešo baimėje, realesnė versija yra meilės reikalai – artimieji teigia, kad Sullivanas buvo įsimylėjęs jam nepasiekiamą moterį.