„Gatvės gyvos“: kaip Vilniumi sudominti vaikus
Ne­mo­ka­mo­mis eks­kur­si­jo­mis po Vil­niaus pe­ri­fe­ri­jas pa­gar­sė­ju­sio gi­do Al­ber­to Kaz­laus­ko veik­la iš­sip­lė­tė iki pa­žin­ti­nių sto­vyk­lė­lių vai­kams. Tie­sa, ma­žuo­sius vil­nie­čius su mies­tu pa­žin­di­na ne jis, o žmo­na Vik­to­ri­ja Bru­žai­tė-Kaz­laus­kie­nė.

Albertas Kazlauskas daugeliui vilniečių tapo tikru atradimu. Į jo nemokamas ekskursijas po Vilniaus pakraščius susirenka būriai žmonių.

Prieš trejus metus pradėjęs kviesti miestiečius pasivaikščioti po daug paslapčių ir įdomių istorinių objektų turinčius sostinės pakraščius – miegamuosius, pramoninius rajonus, A. Kazlauskas kiekvienąkart sulaukdavo 80–100 susidomėjusiųjų.

Tokius didelius būrius gidas vedžiodavo 3–4 valandas. Dažnas ekskursantas nustebdavo supratęs, kiek daug nežino apie savąjį miestą. Kruopščiai rengdamas naujus maršrutus jaunas vyras apie sostinės pakraščius surinko begalę informacijos ir išleido knygą „Vilniaus gatvės gyvos“.

Jo puslapis „Gatvės gyvos“ feisbuke ir toliau kviečia vilniečius domėtis miestu – kaskart vis naujais rajonais. Per tą laiką Albertas susirado ir antrąją pusę. Netrukus jam su žmona kilo mintis ir mažuosius vilniečius pavedžioti po įdomiausius sostinės kampelius.

Istorija vaikams

Kadangi vaikai vieni į ekskursijas neateis, tinkamiausias būdas – organizuoti keletą dienų trunkančias stovyklas, kai rytais tėveliai atveda, o vakarais pasiima savo atžalas. Tokių trumpų atostogų ypač dažnai turi pradinukai. Tada tėvams būna tikras galvos skausmas, kur juos palikti.

„VšĮ „Gatvės gyvos“ veiklą pradėjome ekskursijomis vien suaugusiesiems. Tačiau daugelis tėvų atsivesdavo ir vaikus, nors jiems būdavo nelabai įdomu. Tuomet kilo mintis parengti ekskursijas specialiai vaikams, – pasakojo Viktorija. – Visos iki šiol mūsų rengtos stovyklos buvo kultūrinės-istorinės. Vedžiodami vaikus po miestą ir norėdami sužadinti jų smalsumą, įtraukiame įvairiausių žaidimų, interaktyvių pramogų.

Mūsų tikslas – kad Lietuvos kultūra ir istorija susidomėtų kuo daugiau vaikų. Kiek leidžia galimybės, viešas ekskursijas rengiame už dyką. Jei neturime iš ko sumokėti kviestam gidui, organizuojame ir mokamas. Pasiseka, kai atsiranda pradedančių gidų, kurie nori pasipraktikuoti ir sutinka vesti ekskursijas be atlygio.“

Praėjusią vasarą daug džiaugsmo vaikai patyrė stovyklėlėje „Vilniaus tautų žemėlapis“. Mažieji lankėsi riestainių (beigelių) kepyklėlėje, patys išsikepė žydiškos duonelės.

O į susitikimą pakviestas Lietuvos totorių bendruomenės pirmininkas nustebino vaikus atsineštu totorišku kardu – leido jį ir pakilnoti. Kelionės nuo paminklo iki paminklo irgi daugeliui atvėrė akis.

„Vaikams pernelyg brukama, tarkime, Walto Disney'aus kultūra, ar orientuojamasi vien į moderniąsias technologijas. Juk turime tokią turtingą istoriją ir kultūrą. Ja tikai galime sudominti vaikus.“

„Net pasivaikščiojimai po senamiestį, pasakojimai apie įdomesnius jo namus vaikams daro įspūdį, nes ne visi čia su tėveliais dažnai lankosi“, – tikino Viktorija.

Viešosios įstaigos vadovė prisipažino, kad projektai mažiesiems kilo iš noro parodyti jiems mūsų kultūrą, istoriją. „Man irgi nepatinka, kai vaikams pernelyg brukama, tarkime, Walto Disney'aus kultūra, ar orientuojamasi vien į moderniąsias technologijas. Juk turime tokią turtingą istoriją ir kultūrą. Ja tikrai galime sudominti vaikus. Esu įsitikinusi – tai, ką jie gauna iš mažumės, labai svarbu ugdant asmenybę“, – pabrėžė pašnekovė.

Nors dabar, pasak Viktorijos, vaikus stengiamasi orientuoti į technologijų, inžinerinę sritį, nes ji esą perspektyvi, tai tikrai nėra kiekvieno kelias. „Socialiniams dalykams, istorijai, kultūrai skiriama tik tiek laiko, kiek lieka nuo technologijų. Man atrodo, socialiniai dalykai yra daug svarbesni. Ir kompetencija, kurią įgyji susipažindamas su savo kultūra, praeitimi, tiesiog plėsdamas akiratį, svarbesnė negu technologijų išmanymas, – tvirtino Viktorija. – Vieni vaikai turi eiti ta kryptimi, kiti – kita. Todėl kuo daugiau jie patirs, pamatys vaikystėje, tuo bus geriau.“

Teatro užkulisiuose

Nors vilniečiai „visko pertekę“, stovyklos organizatorė tikisi sudominti vaikus teatru. „Tai nebus dramos būrelis, – aiškino ji. – Vaidybos nesimokysime, vaidmenų nekursime, tiesiog supažindinsime vaikus su sostinės teatrais: apsilankysime jų užkulisiuose, pabendrausime su aktoriais. Jaunieji vilniečiai sužinos, kaip atsirado teatras, kaip anksčiau atrodė vaidinimai. Bus ir etiketo pamokėlė. Manau, labai svarbu išmokyti vaikus, kaip elgtis teatre.“

Pasak Viktorijos, ekskursijos suaugusiesiems gana sklandžiai vyksta jau beveik trejus metus. „Veikla su vaikais – sudėtingesnė, nes reikia pelnyti tėvų pasitikėjimą, turėti rekomendacijų, kad jie tau patikėtų savo atžalą, – neslėpė stovyklėlių organizatorė. – Tėvai bet kur leisti vaikų tikrai nenori, atsargiai viską vertina. Tikiuosi, nuoširdžiai dirbdami įgysime pasitikėjimą.“