Sportinis lėktuvas ir silkių valymo mašinėlė – tarp pirmųjų atkurtos Lietuvos inovacijų
Nors šiandien išgirdus žodį „inovacija“, daugelis mūsų vis dar pagalvoja apie kosmose skraidančias raketas, didžiąją dalį pasaulyje ir Lietuvoje per 100 metų sukurtų inovacijų sudaro paprasti, bet labai naudingi patobulinimai ir išradimai. Jie palengvina milijonų žmonių kasdienybę, o apie šiuos išradėjus dažnai nesame net girdėję.

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį kviečiame apžvelgti reikšmingus istorinius įvykius ir įdomiausias šalyje sukurtas inovacijas.

„Didelį impulsą lietuviams išradėjams vystyti savo idėjas suteikė atkurta Lietuvos nepriklausomybė 1918 m., taip pat nacionalinio universiteto įkūrimas Kaune, sukurta išradimų įstatyminė bazė, kitų mokslo, medicinos įstaigų, pirmųjų gamyklų atsiradimas tarpukario Lietuvoje“, – sako Kęstutis Šetkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius.

Anot jo, Nepriklausomybės laikotarpiu buvo padėti pagrindai inovacijų atsiradimui Lietuvoje ir kryptingai įvairių sričių plėtrai: nuo žemės ūkio iki mokslo ir technikos laimėjimų.

Pirmasis prekių ženklas

Pirmuoju Lietuvoje įregistruotu prekių ženklu tapo 1922 m. Kauno eksporto transporto įmonės registruotas Akcinės bendrovės „Ekstransas“ prekių ženklas. Jis buvo skirtas įvairiems žemės ūkio produktams supakuoti ir kitoms prekėms ženklinti.

Jau 1923 m. buvo išduoti ir pirmieji laikinos apsaugos liudijimai Lietuvos pareiškėjams – Kauno inžinieriui J. Kopelovičiui-Jozefenui už išradimą „Plytų sujungimo lietuviškoji sistema“, taip pat Kelmės inovatoriui Baliui Vaicichauskui už išradimą „Įrengimas, kaip išgelbėti nuo vandens žmones ir daiktus“.

Pirmosios išvestos veislės

Labai svarbius darbus Lietuvoje pradėjo 1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis, kuri ėmėsi vykdyti augalų selekcijos darbų programą. Pasėti pirmieji eksperimentiniai žieminių kviečių, rugių, miežių, avižų, linų, bulvių ir raudonųjų dobilų selekciniai laukeliai. Po dviejų metų, 1924 m., buvo sukurta pirmoji lietuviška žieminių kviečių veislė „Akuotieji“.

Pirmoji praktinė inovacija

1925 m. Lietuvoje buvo sukurta pirma praktinė inovacija, greitai pritaikyta plačiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai buvo Lietuvos universiteto Technikos fakulteto, įsikūrusio Kaune, studento Alfonso Mažonio išrastas elektrinis skambutis, kuris galėjo skambėti keliose vietose iš anksto nustatytu laiku.

Išradimas netrukus buvo pritaikytas pačiame universitete ir pasigirsdavo prasidėjus ir pasibaigus paskaitai. Iki to laiko sargas skambindavo varpeliu.

Antrasis šio jauno Lietuvos inovatoriaus išradimas buvo ranka sukama dinamo mašina, kuri galėjo būti pritaikyta paprastam kino aparatui. Šis išradimas galėjo būti naudojamas kino filmų demonstravimui tose vietose, kur nebuvo elektros.

Pirmasis patentas

1928 m. buvo išduoti pirmieji 5 nacionaliniai patentai Anglijos, Danijos ir Vokietijos bendrovėms. Pirmasis Lietuvos patentas buvo išduotas už išradimą „Patobulinimas fotografijos aparatuose“ ir priklausė Anglijos įmonei „Photomaton Parent Corporation Ltd.“

Pirmasis patentas Lietuvos inovatoriui – Kauno inžinieriui A. Veintraubui, kuris užpatentavo išradimą „Vielinių įvijų „X“ raidės pavidalo įtaisas, neduodąs vieliniam lovos dugnui įgriūti“.

Buvo ir gana paprastų buitį palengvinančių išradimų, pavyzdžiui, „Patobulintos grėblos“ (patento nr. 323);  „Silkėms valyti mašinėlė“ (patento nr. 529); „Galvos atrama vonioje“ (patento nr. 565); „Rašomajai plunksnai rašalo laikytojas“ (patento nr. 650); „Kaliošų lako gaminimo būdas“ (patento nr. 794); „Guminis pirštinukas su 2 eilėm šerių viršutinėj daly dantų valymui ir dantų smegenų masažui“( patento nr. 1021).

Vėliau, remiantis išlikusia Lietuvos centrinio archyvo bylų medžiaga, 1940 m. kovo 2 d. buvo paskelbtas 1000-asis Lietuvos patentas, kuris priklausė Karoliui Jakobsonui iš Kauno, išradusiam būdą muilo milteliams gaminti. Per visą tarpukario Lietuvos patentinės apsaugos egzistavimą (1928 m. – 1940 m.) buvo išduota daugiau nei 1000 patentų, iš kurių – 130 Lietuvos išradėjams.

Turtingas aviacijos išradimų palikimas

Lietuviai žavėjosi naujovėmis ir aviacijos laimėjimais, todėl jau 1919 m. buvo įkurta karo aviacijos mokykla, o vėliau atsirado ir pirmieji bandymai sukonstruoti lėktuvus. Tad nenuostabu, kad jau 1922 m. Jurgis Dobkevičius sukūrė pirmąjį lietuvišką sportinį lėktuvą – medinį monoplaną DOBI-1.

Ilgai nelaukus – 1925 m. buvo sukurtas ir pirmas, pasaulyje Lietuvą išgarsinęs lietuviškas originalus monoplanas ANBO I.

Tai buvo Antano Gustaičio sunkonstruotas vienvietis mokomasis lėktuvas, kurio fiuzeliažas buvo pagamintas iš suvirinto plieninio vamzdžio ir dengtas audiniu. Sparnai buvo medinės konstrukcijos, taip pat dengti audiniu.

1932 m. pagamintas pirmas lietuviškas sklandytuvas „Technikas-1“, kurį su pagalbininkais sukonstravo inovatorius Bronius Oškinis. 1938 m. rugsėjo 5 d. atidaryta pirmoji Lietuvos oro linijų bendrovė „Lietuvos oro linijos“. Svarbu tai, kad lietuvių aviacijos išradimai ir inovacijos pasaulinius išradimus sekė labai nedidelio laiko skirtumu – vos metais-kitais.

Pirmieji radijo aparatai

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmoji technologija, sparčiai įsigalinti Lietuvoje buvo radijas. Jau kasmet organizuojamoje Kaziuko mugėjo pradėta prekiauti pirmaisiais radijo imtuvais. 1926 m. pradėjo veikti lietuviška radijo stotis Kaune ir ištransliuota pirmoji radijo laida Lietuvoje. Atsirado nemažai mėgėjų, kurie pradėjo konstruoti radijo imtuvus ir patys.

Lietuvoje pirma radijo imtuvus nedideliais kiekiais pradėjo gaminti S. Brašiškio laboratorija Šiauliuose, Šiaulių įmonė „Dubysa“, Studentų Technikų Draugija Kaune, AB „Radiotechnika“ Kaune. O štai 1935 m. buvo įkurtas pirmasis Lietuvos radijo aparatų fabrikas „Karadi“ Kaune. Šios gamyklos pagamintų pirmųjų aparatų yra išlikę iki šių dienų. Visi radijo aparatai buvo registruojami, savininkai turėjo mokėti abonementinį mokestį.

Lietuvos inovacijų istorija bus atkurta šventiniame renginyje

Besidominčius Lietuvos inovacijų istorija, MITA kovo 8 d. kviečia į 100-mečiui skirtą konferenciją „Lietuvos 100-mečio inovacijų DNR: kaip auginsime inovatorių kartą?“, kuri skirta inovacijų ekosistemos dalyviams – verslui ir mokslui, technologijų kūrėjams. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija: http://mita.lrv.lt/lt/simtmetis.

Šis pranešimas spaudai nėra parengtas „Lietuvos žinių“ ar lzinios.lt kolektyvo. Atsakomybė už šio pranešimo spaudai turinį tenka pranešimo autoriams ir jį išplatinusiai „ZenPR“ komandai.