Rudens ligos – lengva sloga ar lėtinis sinusitas?
Vėlyvas ruduo – ligų sezonas, kuomet dažną užpuola peršalimo ligos, galinčios peraugti ir į rimtesnius sutrikimus. Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Terapinio gydymo centro vidaus ligų gydytojos Dovilės Volodkovičienės teigimu, atėjęs ruduo dar tikrai nereiškia, kad kelias savaites teks praleisti lovoje – ligų išvengti tikrai galima, tačiau net ir jomis susirgus įmanoma greitai pagyti.

Neskubėkite mažinti temperatūros

Rudenį susirgus peršalimo ligomis ir pajutus pirmuosius požymius užtenks simptominio gydymo – anot gydytojos, padės šilti skysčiai, skausmą mažinančios pastilės, nosies plovimas jūros vandeniu bei gerklės skalavimas.

„Rekomenduoju nerūkyti, daugiau ilsėtis ir miegoti, o sportuojantiems - sumažinti fizinį krūvį. Nors fizinis aktyvumas ir sportas jūsų imunitetą stiprina, tačiau alinančios ir intensyvios treniruotės tikrai nepadės. Jei sloga ir gerklės skausmas nesukelia diskomforto, nejaučiate bendro silpnumo, nekosėjate, neturite temperatūros ir savijauta neprastėja, galite lengvai prasimankštinti“, - teigia D. Volodkovičienė.

Specialistė pataria, kad net ir šiek tiek pakilus temperatūrai nereiktų iškart bandyti ją numušti įvairiausių vaistų „kokteiliais“ – tai gali pakenkti organizmui. Pakilusi organizmo temperatūra kaip tik parodo, kad organizmas kovoja su infekcija.

„Rekomenduojame nemažinti  temperatūros, kuri nesiekia daugiau nei 38 laipsnių. Visgi jei temperatūra aukštesnė, reikia ją mažinti, nes dėl hipertermijos organizmas patiria stresą, stabdoma įvairių baltymų bei fermentų veikla. Padės paracetamolis, tačiau svarbu neviršyti dienos normos (3-4 g sveikiems ir iki 2 g kepenų ligomis sergantiems pacientams). Šis vaistas temperatūrą muša ne visiems, todėl kai kuriems rekomenduoju ibuprofeną (saugi dozė -  iki 1600 mg per dieną). Šių vaistų nerekomenduojame vartoti kartu, nebent jie sudėti kartu į vieną vaistą“, - sako gydytoja.

Ką daryti ligai komplikuojantis?

Paprastai virusinė infekcija trunka nuo 7 iki 10, kartais ir 14 dienų. Pasibaigus ligai, bendras silpnumas dar gali varginti kurį laiką, o kosulys kartais išlieka net iki 7 savaičių, kol pilnai atsistato pažeista kvėpavimo takų gleivinė. Anot specialistės, jei liga užsitęsė net ir skiriant simptominį gydymą, kosulys sunkėja ar atsiranda dusulys, pradeda iš nosies skirtis pūlingos gleivės, atsiranda ausų skausmai ar nuolat vargina aukštesnė nei 38,5 laipsnio temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus

„Dažnai žmonės daro klaidą bandydami toliau gydytis patys, didina suvartojamų vaistų kiekius ar galvoja, kad liga praeis pati. Tačiau tokiais atvejais, ypač jei negalite laiku patekti pas savo šeimos gydytoją, reikėtų kreiptis į vidaus ligų gydytoją, kuris padės apsisaugoti nuo pavojingų peršalimo komplikacijų – bakterinių infekcijų, tokių kaip vidurinės ausies pūlingas uždegimas, sinusitas, bronchitas, plaučių uždegimas ir kt. Labiausiai reiktų dėmesį atkreipti į savo imunitetą tuo atveju, jei sergate įvairiomis infekcijomis dažniau nei 3-5 kartus per metus. Jokių skausmų nereikia ignoruoti – nors ne visi skausmai praneša apie pavojų, tačiau pasitarti su daktaru yra būtina“, - įspėja D. Volodkovičienė. 

Liga nekibs prie stipraus imuniteto

Gydytoja prideda, kad žmonės sveikata dažniausiai susirūpina jau susirgę, tačiau yra daugybė paprastų kasdienių principų, kurių laikydamiesi lengviau išvengsite ligų. Mitas, jog sušilus ar suprakaitavus perpūs ir automatiškai užpuls kokia liga – nors šie reiškiniai prisideda prie imuniteto silpnimo, tačiau susirgsite tik tuo atveju, jei jūsų imunitetas nėra tvirtas ir pasirengęs.

„Palaikyti stiprų imunitetą nėra sudėtinga - svarbu laikytis subalansuoto miego režimo, visavertės mitybos principų, daug judėti be gerti pakankamai skysčių. Šaltuoju metų laiku rekomenduoju profilaktiškai gerti vitaminą C, omega 3 papildus, vitaminą D - jo ypač trūksta šiauriečiams. Kolektyvinėje aplinkoje oro lašeliniu būdu paplitusį virusą labai lengva įkvėpti, todėl važinėjantis viešuoju transportu ar lankantis vietose, kuriose būna daug žmonių, patariu vengti rankų kontakto su veidu ir nosim, dažnai plauti rankas“, - vardina specialistė.