Miokardo infarktas: kodėl serga vis jaunesni?
Miokardo infarktas – liga, vis dažniau kelianti grėsmę ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų centro gydytojos kardiologės dr. Nelli Bičkauskaitės, ypač turėtų sunerimti ir jauno amžiaus žmonės, kurių šeimoje buvo sergančiųjų šia liga arba kurie per mažai dėmesio skiria sveikam gyvenimo būdui: sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui ar rūko.

Miokardo infarktas

Liaudyje dažnai manoma, kad įvykus miokardo infarktui plyšta širdis. Kardiologė dr. N. Bičkauskaitė teigia, jog tokie plyšimai įvyksta labai retai, kuomet jau nieko negalima padaryti – ištinka staigi mirtis. Tačiau dažniausiai miokardo infarktas įvyksta tada, kai dėl susidariusio krešulio yra užkemšama kraujagyslė. Tai neleidžia širdį maitinančioms arterijoms tinkamai pernešti deguonies, todėl jo negavusi širdies raumens dalis apmiršta bei nustoja dirbti. Jei kraujo krešulys yra nedidelis ir jis nepilnai užkemša kraujagyslę – įvyksta negilus infarktas, o kai kraujo krešulys pilnai užkemša visą kraujagyslę – įvyksta gilusis miokardo infarktas.

Suserga vis jaunesni

Nors vyrauja nuomonė, kad miokardo infarktas – vyresnio amžiaus žmonių liga, vis dažniau ja suserga jaunesni – dvidešimties, trisdešimties metų amžiaus žmonės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vidiniai arterijų pažeidimai atsiranda jau antrame – trečiame gyvenimo dešimtmetyje. Tam didelę reikšmę turi genetika, todėl jei tarp pirmos eilės giminaičių buvo jaunų žmonių, sirgusių šia liga, labai svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius bei su jais kovoti.

Susirgti didelę tikimybę turi ir tie žmonės, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, tačiau jo negydo. Dažnai tai būdinga jauniems žmonėms, kurie atsitiktinai ar profilaktinių patikrinimų metu nustačius kraujospūdžio padidėjimą atsisako gydytis, nes neturi skundų bei jaučiasi gerai.

 „Tai – didelė problema, kadangi esant padidintam kraujospūdžiui tenka didesnė apkrova širdžiai. Jei kraujospūdis per didelis, storėja širdies raumuo, pakenkiama kraujagyslių sienelėms, atsiranda pokyčių inkstuose“ , ­– pasakoja kardiologė.

Ligai didelę įtaką gali daryti ir kiti veiksniai, kuriuos koreguoti gali kiekvienas – per didelis svoris, per mažas fizinis aktyvumas, rūkymas ar nepilnavertė mityba.

„Lietuvių nacionalinė virtuvė iš tikrųjų nėra labai sveika: cepelinai, vėdarai, riebūs kepsniai, kiaulės koja. Niekas nesako, kad šių produktų negalima valgyti visiškai, bet reikia stengtis, kad mūsų mityboje dominuotų daugiau augalinės kilmės maisto ir mažiau – gyvulinės“, – pataria dr. N. Bičkauskaitė.

Liaudies medicina – nepadės

Dažniausi miokardo infarkto simptomai – skausmas už krūtinkaulio, kuris plinta po visą krūtinę ir trunka daugiau negu 20 minučių. Tačiau gali pasireikšti ir dusulys, vėmimas. Labai būdingas kartu su skausmu pasireiškiantis simptomas – mirties baimė. Kai kurie pacientai pastebi grėsmingus ritmo sutrikimus, netenka sąmonės.

Tačiau būna ir besimptomio miokardo infarkto formų, kuomet žmogus nejaučia jokių požymių, o tai, jog įvyko infarktas, gydytojai atranda tik vėliau, dažniausiai profilaktinio patikrinimo metu. Tokie netipiški miokardo infarkto požymiai būdingi jauniems – 25-40 metų ar vyresniems  nei 75 metų pacientams.

Atsiradus skausmui krūtinėje, kuris užtrunka ilgiau nei 20-30 min., esant galimybei reikia po liežuviu pakišti nitroglicerino tabletę. Ir jeigu po 5-15 min. būklė negerėja, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei namie turite aspirino, galima išgerti ir jo.

Kartais žmonės neturėdami po ranka kraujagysles plečiančių vaistų, nusprendžia išgerti degtinės. Taip rizikuoti nereikėtų –  nors pradžioje tai gali kiek praplėsti kraujagysles, vėliau alkoholis  iššaukia dar stipresnius arterijų susitraukimus ir pablogina situaciją.

 „Ištikus miokardo infarktui reikėtų stengtis, kad pacientas kuo greičiau patektų į ligoninę, kurioje  būtų „atkimšta“ kraujagyslė ir išsaugotas širdies raumuo. Nes jei kraujagyslė atkemšama laiku, atstatomas kraujo tekėjimas į širdį, taip išsaugant širdies raumenį.

Tačiau jei kreiptis į gydytojus pavėluojama ir pažeista kraujagyslė neatkemšama per kelias valandas, širdies raumuo dėl deguonies trūkumo jau gali būti apmiręs. Tuomet visam laikui susidaro širdies raumens randas, o kai kurie atvejai netgi gali baigtis mirtimi“,– įspėja kardiologė dr. N. Bičkauskaitė.

Užbėgti už akių padeda profilaktika

Užbėgti miokardo infarktui už akių gali padėti kraujagyslių ir širdies ligų prevencinės programos, kurios akivaizdžiai duoda labai gerų rezultatų, o svarbiausia – padeda sumažinti mirtingumą. Šių programų metu poliklinikose atrenkami pacientai su padidinta rizika susirgti miokardo infarktu ir insultu. O tuomet kardiologinius tyrimus atliekančiose poliklinikose ir ligoninėse, taip pat ir Vilniaus „Kardiolitos“ klinikose, atliekami detalūs tyrimai, kurių metu nusprendžiama, koks gydymas geriausias: medikamentinis ar intervencinis (chirurginis).

„Be apklausos ir detalios apžiūros, vertinamas nutukimo laipsnis, išsiaiškinama, ar pacientas neturi padidinto kraujospūdžio. Atliekama elektrokardiograma, kurios metu įvertinama, ar nėra patologinių pokyčių. Atliekant echokardioskopiją nustatoma, ar nėra širdies raumens sustorėjimo, padidėjusių širdies ertmių, vožtuvų struktūrinių pokyčių bei širdies raumens pažeidimo.  

Galiausiai pacientui atliekamas fizinio krūvio testas, kurio metu galima pamatyti, ar nėra pakitimų, būdingų dėl užsikimšusių kraujagyslių išsivysčiusioms  ligoms. Tai leidžia nustatyti, ar reikalingas gydymas medikamentais, ar būtina taikyti intervencinį gydymą. Drauge pacientui sudaroma programa, kaip koreguoti rizikos veiksnius, kuri padės išvengti grėsmingos ligos – miokardo infarkto“, – pasakoja gydytoja kardiologė dr. N. Bičkauskaitė.

Šis pranešimas spaudai nėra parengtas „Lietuvos žinių“ ar lzinios.lt kolektyvo. Atsakomybė už šio pranešimo spaudai turinį tenka pranešimo autoriams ir jį išplatinusiai „ZenPR“ komandai.