LŠTA: raginame stabdyti iškreiptą konkurenciją šilumos rinkoje
Savivaldybių valdomų centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių konkurencija su nereguliuojamais nepriklausomais šilumos gamintojais (NŠG) gyventojams naudos neatneš, nes šildymo sezonu NŠG įmonės šilumą parduoda tik 0,01 ct/kW mažesne kaina, nei CŠT įmonės gali pasigaminti iš dujų. Be to, konkurencija šilumos sektoriuje gali lemti, kad privatus verslas išstums savivaldybių kontroliuojamas bendroves iš rinkos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) siūlo Šilumos ūkio įstatymo pataisą, numatančią, kad konkuruoti galėtų tik valstybės reguliuojami šilumos gamintojai.

Po poros mėnesių įsigalios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta nauja šilumos supirkimo tvarka, pagal kurią CŠT įmonės nuo kitų metų pradžios gali nebegauti lėšų pastoviosioms sąnaudoms padengti, jeigu pralaimės šilumos aukcione NŠG įmonėms ir nebegamins šilumos. Naujoje VKEKK tvarkoje užprogramuota, kad valstybės suvaržytos ir itin reguliuojamos CŠT įmonės turės konkuruoti su privataus kapitalo šilumos gamintojais – dažnai visiškai nereguliuojamais NŠG – „pilnais kaštais“ – t.y. visas pajamas perims tas gamintojas, kuris gamins šilumą.

„Kyla rizika, kad pagal licenciją potencialiai pavojingą ir labai svarbią visuomenei veiklą vykdantis bei valstybės detaliai reguliuojamas šilumos tiekėjas gali netekti didelės dalies pajamų ir užleisti vietą privačiam šilumos gamintojui. Jeigu valstybės reguliuojamos ir kontroliuojamos CŠT įmonės bus visiškai išstumtos iš šilumos gamybos rinkos ir privatus verslas ims joje dominuoti, galutinai neliks konkurencijos, o kartu ir prielaidų mažėti šilumos kainoms“, – teigia Valdas Lukoševičius LŠTA prezidentas.

CŠT įmonės yra griežtai kontroliuojamos – jų gaminamos šilumos kainas nustato valstybės įstaiga, pelnas apribotas, o jo perviršis padalijamas vartotojams, CŠT bendrovėms pagal licenciją privalu atlikti daugybę prievolių.  Be to, dalis CŠT bendrovių investavo dešimtis milijonų eurų į biokuro katilų statybą ir vamzdynų atnaujinimą. Todėl konkuruojant „pilnais kaštais“ savivaldybių kontroliuojamos CŠT įmonės atsidurs gerokai silpnesnėje konkurencinėje pozicijoje nei privačios NŠG įmonės, kurių investicijos jau beveik atsipirkusios.

„Nuo kitų metų šilumos gamybos rinkoje įvedama laukinė konkurencija per porą metų baigsis tuo, jog išvis neliks jokios konkurencijos, nes privataus kapitalo NŠG ims dominuoti. Tai, kad NŠG įmonės pigiai gamina šilumą iš biokuro, visai nereiškia, kad vartotojams šiluma atpigs. Šildymo sezonu, kai dėl didelio šilumos poreikio tarp šilumos gamintojų realios konkurencijos nėra, NŠG įmonės šilumą aukcionuose parduoda tik 0,01 ct/kW mažesne kaina, nei CŠT įmonėms VKEKK nustatyta kaina. Sutaupymai susidaro tik šiltuoju laikotarpiu, kai atsiranda reali konkurencija, nes CŠT įmonėms užtenka savų biokuro katilų pajėgumų. Taigi, naudos būtų mažai ir kyla didžiulė rizika, kad didelės dalies pajamų netekusios CŠT įmonės neturės iš ko įgyvendinti licencijomis nustatytų prievolių“, – kalba V. Lukoševičius.

LŠTA kreipėsi į Seimo narius siūlydama Seimui atskaitingą VKEKK įpareigoti atidėti naujos tvarkos įsigaliojimą, objektyviai įvertinti naujosios tvarkos galimas pasekmes ir įstatymu sureguliuoti santykius tarp licencijuotų šilumos tiekėjų bei laisvai veikiančių šilumos gamintojų. Naujoji tvarka turėtų būti pirmiausiai nukreipta vartotojų naudai – mažintų bendruosius šilumos tiekimo kaštus ir užtikrintų ilgalaikį, patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą mažiausiomis kainomis, o ne tik generuotų pelną. Konkurencija turi būti pagrįsta geresniu efektyvumu ir mažesnėmis sąnsudomis, tuo tarpu dabar bus labiausiai panaudojama valstybės įstaigų negebėjimas tinkamai organizuoti šilumos tiekimo veiklą.  

Daugiau informacijos:

Valdas Lukoševičius, LŠTA prezidentas

Mob. +370 699 32069, el. paštas: valdas.lukosevicius@lsta.lt