Klaipėdos dilema: kaip rasti kompromisą tarp uosto, miesto ir verslo
Klaipėdos miesto bendrasis planas, turintis skatinti gyvenimo kokybinius pokyčius, negali žengti į uosto ribas, o toks projektuotojų siūlymas yra ekonomiškai nepagrįstas ir grasinantis sunaikinti tai, iš ko gyvena klaipėdiečiai. Tokios mintys skambėjo dienraščio „Lietuvos žinios“ surengtoje konferencijoje „Uostas, miestas ir verslas“, vykusioje Klaipėdoje birželio 22 d.

Klaipėdos uosto, pasak konferencijoje dalyvavusio Seimo Aplinkos komiteto nario Simono Gentvilo, negalima lyginti su jokiu kitu. Vertinant krovą ir teritorijos bei krantinių santykį, jis dirba efektyviai, tik dėl per arti kadaise pastatytų namų užprogramuotas konfliktas su gyventojais. O jį spręsti būtina dialogu, ieškoti būdų, kaip uosto bendrovėms ir miesto gyventojams sugyventi, nes uostas maitina regioną.

„Klaipėdos uostas, 2015 metais atliktos studijos vertinimu, sukuria 2,182 mlrd. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 6,24 proc. Lietuvos BVP, o visas transporto sektorius – 14 proc. BVP. Dabar skaičiai dar didesni. Viena tona krovinių valstybės biudžetą papildo 3 eurais, tad nesunku apskaičiuoti, kokia nauda kasmet kraunant 40 mln. tonų ir daugiau. (...) Mes savo veikloje vadovaujamės tarptautiniais standartais ir siekiame poveikį aplinkai mažinti. Tačiau pastaruoju metu jaučiame didesnį dėmesį veiklai – tai ir džiaugsmas, ir rykštė. Todėl ieškome sutarimo su Vitės bendruomene ir klausimai sprendžiami“, – skaitydamas pranešimą apie uosto įtaką miesto gyvenimui teigė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Girulių bendruomenės tarybos nario Gintaro Ramašausko teigimu, gyventojai nėra nusistatę prieš uostą, tačiau valdžios pokalbiai su bendruomenėmis vyksta kaip per storą sieną, o uostas nori bendrauti tik su savivaldybe. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno manymu, bet kokia ūkinė veikla daro poveikį. „Kai tai suvoksime, vyks sąžininga diskusija. Kiek Lietuvoje yra daugiabučių gražiose vietose, kur nieko nevyksta. Todėl klaipėdiečiai turi spręsti, kokiame mieste nori gyventi“, – sakė Ž. Šilėnas. Jis skaitė pranešimą apie tai, kaip valstybė kišasi į verslą. LLRI prezidentas pašmaikštavo, kad Lietuva yra viena rečiausiai gyvenamų teritorijų Europoje, tačiau čia visiems trūksta vietos.

Koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas atkreipė dėmesį, kad koncerno įmonės daug investuoja į aplinkosaugą. „Gyventojai taip pat turėtų suprasti, kad uosto pramonė daro įtaką ekonominei šalies veiklai toli už teritorijos ribų. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona klesti ir kyla būtent dėl to, kad šalia yra uostas. O ši konferencija rodo uosto įmonių norą kalbėtis ir siekti, kad gyventojai įsiklausytų, kas duoda naudą valstybei“, – teigė L. Sabaliauskas.

Prieš kurį laiką, viešinant Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepciją, buvo pastebėta, kad dokumento autoriai parengė schemą, kurioje rodomas miesto siekis perimti dvi uosto teritorijas – Baltijos laivų statyklos vietą ir dalį sklypo prie Žiemos uosto. Kilus uostininkų nepasitenkinimui, kad tai kertasi su uosto bendrojo plano sprendiniais ir investicijų perspektyva, tokia esą „klaida“ buvo ištaisyta.