„CityBee“: 2017-aisiais Lietuvoje įvyko automobilių dalijimosi paslaugos lūžis [ILIUSTRUOTA INFOGRAFIKU]
Lietuvių startuolis „CityBee“ suskaičiavo 2017-ųjų rezultatus. Per metus automobilių dalijimosi sistemos operatorius gerokai ūgtelėjo ir išpopuliarėjo. Jo automobiliai tapo prieinami net keliuose šalies miestuose, paslauga besinaudojančios bendruomenės narių skaičius perkopė 100 000, o bendras klientų nuvažiuotas atstumas skaičiuojamas milijonais kilometrų.

300 kartų aplink Žemės rutulį

Pasak „CityBee“ vadovo Luko Ylos, 2017-aisiais daugėjo ne tik „CityBee“ sistemos naudotojų, bet plėtėsi ir startuolio valdomas automobilių parkas. Jis pagausėjo iki daugiau nei 500 transporto priemonių, tarp kurių yra ir 20 krovininių automobilių.

„Tokiu automobilių parku pasigirti gali nedaug automobilių dalijimosi paslaugų operatorių tiek Rytų, tiek ir Vakarų Europoje“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, sparčiai augo ir klientų kelionių skaičius. Palyginti su 2016-aisiais, praeitais metais kelionių „CityBee“ automobiliais buvo net 80 proc. daugiau.

Bendras visų „CityBee“ automobilių naudojimo laikas 2017-aisiais siekė net 90 metų. Dažniausiai klientų naudoti, tad ir daugiausia laiko kelyje praleidę automobiliai buvo praktiškieji „Toyota Yaris“ bei komfortiškųjų segmentui priskiriami „Volkswagen Golf“.

Startuolio analitikai suskaičiavo, kad „CityBee“ klientai iš viso per praeitus metus nuvažiavo daugiau nei 12 mln. kilometrų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, koks tai atstumas, automobilių dalijimosi operatoriaus vadovas pateikė analogiją: „Tai tas pat kas 300 kartų apvažiuoti Žemės rutulį.“

Mažiau CO2

Komentuodamas 2017-ųjų rezultatus, L. Yla pažymėjo, kad praėję metai startuoliui reikšmingi ir tuo, jog buvo daug investuota į ekologiškesnius, aplinką labiau tausojančius automobilius. Dėl to dabar jau kas penktas „CityBee“ automobilis yra hibridinis arba varomas vien tik elektros energijos. Ateityje, pasak startuolio vadovo, jų dalis ir toliau didės.

Investicijos į pažangesnes ir ekologiškesnes transporto priemones greit davė teigiamų rezultatų. „CityBee“ turimi elektromobiliai ir hibridai per metus padėjo aplinką apsaugoti nuo 100 tonų CO2 dujų.

Kalbėdamas apie aplinkos tausojimą, L. Yla pabrėžė, jog „CityBee“ turimi ir klientams siūlomi automobiliai yra kur kas naujesni nei šalies vidurkis, todėl jų indėlis į aplinkos saugojimą taip pat ženklus.

„2017 m. Regitros duomenimis, vidutinis Lietuvoje naudojamo lengvojo automobilio amžius yra 15 metų. Kitaip tariant, tai automobiliai, kurie buvo pagaminti 2002 m. Palyginti su jais, nauji automobiliai, tarp jų ir esantys mūsų parke, į aplinką išmeta beveik 29 proc. mažiau anglies dioksido“, – paaiškino L. Yla.

2018-ųjų planai

Nuo 2017 m. kovo buvo sudaryta galimybė „CityBee“ automobilius palikti skirtinguose miestuose, o visas automobilių dalijimosi operatorių tinklas išsiplėtė per tris didžiuosius Lietuvos miestus bei pajūrio regione esančius Palangą, Neringą bei Gargždus. Tolesnis automobilių dalijimosi sistemos populiarėjimas Lietuvoje, pasak „CityBee“ vadovo, bus skatinamas kuriant naujas zonas, kuriose galima palikti „CityBee“ automobilius.

2017-uosius L. Yla vadina proveržio metais. Anot jo, anksčiau tikinčių tokios paslaugos ateitimi buvo nedaug. Dabar tam pritariančiųjų gretos gerokai išaugo.

„Manau, pavyko įveikti kritinę ribą, kai paslauga buvo įdomi tik naujovių entuziastams. Dabar ji įgavo pagreitį ir tapo masine“, – teigė L. Yla ir pridūrė, jog didėjantis populiarumas ir augimas ne tik džiugina, bet ir kelia iššūkių.

„Mes privalome užtikrinti, kad paslauga veiktų kuo sklandžiau, todėl intensyviai dirbame prie didžiulio sistemos ir programėlės mobiliesiems įrenginiams atnaujinimo, kurio rezultatus išvysite jau šių metų pirmuoju pusmečiu“, – sakė L. Yla.

Jis taip pat patikino, kad 2018 m. toliau bus plečiamas ir „CityBee“ automobilių parkas. Planuojama, kad per metus jame transporto priemonių padaugės iki 750. O 2019 m. startuolis ketina klientams pasiūlyti net 1 000 automobilių.

Šis pranešimas spaudai nėra parengtas „Lietuvos žinių“ ar lzinios.lt kolektyvo. Atsakomybė už šio pranešimo spaudai turinį tenka pranešimo autoriams ir jį išplatinusiai „ZenPR“ komandai.