Vairuotojams: ką daryti, jei užvažiavote ant „juodo“ ledo ir kiti patarimai
Itin pa­vo­jin­gi žie­mos reiš­ki­niai – „juo­das“ le­das, li­jund­ra ir pū­ga – bud­rius iš­lik­ti ra­gi­na ne tik vai­ruo­to­jus, bet ir ke­li­nin­kus. Kaip su­si­da­ro šios vai­ruo­ti ne­pa­lan­kios są­ly­gos? Ko­kių veiks­mų, esant mi­nė­tiems žie­mos reiš­ki­niams, tu­rė­tų im­tis vai­ruo­to­jai ir ke­lių prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai?

„Juodas“ ledas – nepastebimas pavojus

Vienas iš pavojingiausių žiemos reiškinių, sukeliantis daug eismo įvykių yra „juodas“ ledas. Jo susidarymo sąlygas lemia keli veiksniai, vienas iš jų – oro temperatūra, nukritusi žemiau nulio. Ne mažiau svarbus ir eismo intensyvumas – keliu važiuojančių automobilių padangos šildo asfaltą, kelio danga šyla ir šlampa, tačiau ją šaldo žiemos oras ir įšalusi kelio danga, gairina vėjas. Tokiomis sąlygomis ant kelio formuojasi „juodas“ ledas.

Jei vairuojant pajaučiate, kad automobilis tarsi „plaukia“, reiškia, jog važiuojate „juodu“ ledu. Svarbiausia yra nepanikuojant iš lėto mažinti greitį ir švelninti vairavimo manevrus.

Anot VĮ „Kelių priežiūra“ specialistų, šis reiškinys labai pavojingas, kadangi net jie ne visada gali numatyti jo susidarymą. Greitai susidarančio reiškinio galima išvengti tik prevenciniu barstymu.

„Žinoma, tokios eismo sąlygos reikalauja itin didelio vairuotojų atidumo – „juodas“ nėra matomas, bet itin pavojingas. Vairuotojai pamatę kelio ruožą be sniego, padidina greitį, o tai gali baigtis tragiškai. Jei vairuojant pajaučiate, kad automobilis tarsi „plaukia“, reiškia, jog važiuojate „juodu“ ledu. Svarbiausia yra nepanikuojant iš lėto mažinti greitį ir švelninti vairavimo manevrus“, – pranešime spaudai sako Paulius Kairiūkštis, VĮ „Kelių priežiūra“ Kelių priežiūros technologijų grupės vadovas.

Lijundrai šalyje palankus klimatas

Kitas ypatingo dėmesio reikalaujantis meteorologinis reiškinys – lijundra – yra ledo sluoksnis, susidarantis lietui, rūko lašeliams ar dulksnai pasiekus žemės paviršių, kurio temperatūra siekia 0 ar mažiau laipsnių. Lietuvos klimatui būdingas didelis santykinis oro drėgnumas, dažni temperatūros svyravimai bei šiltieji atmosferos frontai šaltuoju metų laiku – itin palankios sąlygos šiam pavojingam žiemos reiškiniui susidaryti.

Esant lijundrai, kelius prižiūrintys specialistai didelį dėmesį skiria kelių dangos stebėjimui ir imasi operatyvių veiksmų – ant kelio barsto specialią druską arba smėlio – druskos mišinį, padidinantį padangų sukibimą su kelio danga ir palengvinantį vairavimo sąlygas.

Prastas matomumas ir slidi kelio danga skatina vairuotojus būti labai atsargius ir laikytis ne tik didesnio nei įprastai atstumo, bet ir mažesnio vairavimo greičio bei vengti staigių judesių

„Nors dažniausiai lijundra neviršija dvylikos valandų, ji gali tęstis ir kelias paras. O tai labai apsunkina kelių priežiūros specialistų darbą – šio reiškinio metu išbarstyta druska dėl skysto pavidalo kritulių greitai nuplaunama nuo kelio ir dangos vėl tampa slidžios, tenka pakartotinai ir skubiai barstyti slidumą mažinančias medžiagas visame kelių tinkle. Prastas matomumas ir slidi kelio danga skatina vairuotojus būti labai atsargius ir laikytis ne tik didesnio nei įprastai atstumo, bet ir mažesnio vairavimo greičio bei vengti staigių judesių“, – teigia P. Kairiūkštis.

Pūgos siaučia sausį ir vasarį

Ne mažiau pavojingas žiemos reiškinys – pūga – vidutiniškai trunka 5–6 valandas. Jos metu stiprus vėjas nešioja krintantį arba jau iškritusį sniegą ir ženkliai mažina kelio matomumą.

VĮ „Kelių priežiūra“ specialistai teigia, kad tik prasidėjus pūgai, į kelius išvažiuoja valymo mašinos. Deja, bet pūgai užsitęsus darbai nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi – nuvalius vieną ruožą jis greitai vėl būna užpustytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad stiprios pūgos metu dažnu atveju druskos barstymas ne pagerina eismo sąlygas, o atvirkščiai – poveikis būna labai trumpalaikis, druska ima tirpdyti ant važiuojamosios kelio dalies esantį sniegą, danga sudrėksta, tačiau tuomet pustomas pažeme sniegas dar labiau ima lipti prie sušlapusios kelio dangos ir daro ją dar slidesne. Susidarius tokioms sąlygoms keliai intensyviai yra valomi, tačiau barstoma saikingai, tik tose vietose, kur nėra intensyvaus pustymo.

Eismo sąlygos, priklausomai nuo vėjo krypties kelio atžvilgiu ir kelio aplinkos, gali būti labai skirtingos – viename ruože gali būti sausa ir švari danga, kitame – susiformavę sniego „liežuviai“, trečiame – susiformavusios sniego sankaupos, galinčios apsunkinti net pravažiuojamumą. Vairuojant per pūgą ypač atidiems reikia būti įvažiuojant ar išvažiuojant iš miško ar gyvenvietės, kelio ruožuose, kur kelias keičia kryptį, kur kelio pylimą keičia iškasa arba atvirkščiai. Manevruoti rekomenduojama lėčiau, švelniau ir iš anksto apgalvojant savo veiksmus. Be to, labai svarbu laikytis saugaus greičio, kuris turi būti žymiai mažesnis nei maksimalus leistinas greitis. Taip pat atstumas tarp automobilių privalo būti kelis kartus mažesnis nei vasarą.

VĮ „Kelių priežiūra“ primena, kad Lietuvos valstybinės reikšmės keliai, atsižvelgiant į eismo intensyvumą bei svarbą, yra suskirstyti į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Kadangi nuo visų prižiūrimų kelių vienu metu nuvalyti sniegą ir juos pabarstyti slidumą mažinančias medžiagas nėra galimybių, žiemos priežiūros darbai skirstomi į priežiūros lygius (I, II ir III) pagal kelių svarbą. Pirmiausia valomi ir barstomi didžiausio eismo intensyvumo keliai, t.y. tvarkomi I ir II priežiūros lygių magistraliniai keliai. Baigus darbus šiuose keliuose, tvarkomi I, II ir III priežiūros lygio krašto keliai. Baigus darbus krašto keliuose, tvarkomi I, II ir III priežiūros lygio rajoninės reikšmės keliai.