Siekiama įteisinti Nidos aerodromą
Nie­kaip ne­iš­si­pil­dan­ti sva­jo­nė į Ne­rin­gą skrai­dy­ti ma­žai­siais lėk­tu­vais pa­sie­kė par­la­men­tą – ža­da­ma net ko­re­guo­ti Avia­ci­jos įsta­ty­mą. Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­ve­di­mu at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri per mė­ne­sį aiš­kiai at­sa­ky­ti, ko­kios yra ga­li­my­bės pa­keis­ti da­bar­ti­nį Ni­dos ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­ko sta­tu­są į ae­rod­ro­mo.

„To reikia, nes pagal kariuomenės vado įsakymą pusiasalyje įrengtos orlaivių lauko aikštelės negalima eksploatuoti, ji – pasienio zonoje. Jei šis objektas oficialiai taps aerodromu, ta tvarka nebegalios ir lėktuvai vėl galės skraidyti. Blogiausiu atveju teks inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad Kuršių nerijai kariškių taikomi apribojimai negaliotų. Investuoti pinigai, aviatoriai ir turistai džiaugėsi galimybe pasiekti neriją oro keliu, bet nebegali to daryti. Situacija yra absurdiška, ją reikia keisti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

Yra objektas, kurį tvarkėme, pritaikėme oreivystei, tačiau tapome statuso įkaitais. Oro turizmas Kuršių nerijoje numarintas pačios valstybės rankomis, nors ji skelbiasi skatinanti alternatyvius keliavimo į Neringą būdus.

Svarstoma, kad procesams vykstant sklandžiai Bulvikio rage esantis objektas vėl galėtų veikti jau šią vasarą.

Džiaugėsi metus

Apie tris kilometrus į šiaurę nuo Nidos esantis orlaivių kilimo ir tūpimo takas įrengtas dar 1967 metais. 1998-aisiais Vyriausybė leido jį naudoti tarnybinėms reikmėms, o objekto rekonstrukcijai skyrė 5,6 mln. litų (1,6 mln. eurų). Tačiau vėliau dėl įvairių priežasčių naudotis sukurta infrastruktūra uždrausta.

Prieš keletą metų Neringos merija ėmėsi veiksmų, kad orlaiviai vėl galėtų skraidyti į Nidą. Vien techninių dokumentų rengimas Neringos savivaldybei kainavo apie 7 tūkst. eurų. Dar reikėjo išleisti pinigų kilimo ir tūpimo takui perdažyti, lėšų į medžių kirtimą investavo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija. Atlikus visus parengiamuosius darbus oro vartai Bulvikio rage buvo atverti 2016-aisiais. Tą vasarą čia nusileido per 40 lėktuvų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Tačiau nuo 2017-ųjų oro vartai nebeveikia, nes Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasirašė įsakymą, pagal kurį leidimai grupiniams, sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams nebeišduodami.

Paklausti, kodėl reikėjo keisti tvarką, Lietuvos kariuomenės atstovai „Lietuvos žinias“ informavo, jog tai susiję su kariuomenės uždaviniais. Vienas jų – Lietuvos oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba. Tokiu atveju būtina taikyti papildomas priemones, susijusias su civilinių skrydžių organizavimu pasienio zonoje, ypač jeigu ji ribojasi su šalimis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai.

Paaiškėjo, kad norint nepažeisti kariškių taikomų apribojimų būtina pakeisti Nidos kilimo ir tūpimo tako statusą bei įteisinti jį kaip aerodromą.

Infrastruktūros klausimas

Šią savaitę Kuršių nerijoje laukiama VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos administracijos atstovų. „Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje nuspręsta, kad atsakymus turime gauti per mėnesį. Specialistai vertins, ar norint įteisinti aerodromą pakanka dabartinės infrastruktūros. Preliminariai teigiama, jog naujų statinių, aukštų tvorų ar didžiulių radarų nereikės. Ta lauko aikštelė jau dabar atitinka visus aerodromams taikomus reikalavimus. Į gautas pastabas, rekomendacijas atsižvelgsime. Paskui bus kreipiamasi į Transporto kompetencijų agentūrą dėl statuso suteikimo“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.

Vienas pagrindinių klausimų – ar keičiant statusą reikės koreguoti KNNP tvarkymo planą? Jame jokio aerodromo nepažymėta, tik – orlaivių kilimo ir tūpimo takas.

„Manome, jog plano keisti nereikės, nes nebus naujų statybų. Tikimės, kad aplinkosaugininkai neužkirs kelio aerodromui eksploatuoti. Jis Neringai labai svarbus ir dėl naujų turistų pritraukimo, ir dėl aviacijos švenčių organizavimo, ir dėl ekologiško keliavimo būdo“, – dėstė D. Jasaitis.

KNNP direktorė Aušra Feser teigė, jog parko direkcija iš principo neprieštarauja, kad į pusiasalį būtų skraidoma lėktuvais, jie galėtų leistis Bulvikio rage. „Tačiau ta lauko aikštelė turi būti eksploatuojama be papildomos intervencijos į gamtą, aplinką. Ten negali būti nei aukštų tvorų, nei naujų statinių, jokios papildomos urbanizacijos. Tačiau pirmiausia reikia sulaukti Transporto kompetencijų agentūros atsakymų, rekomendacijų, nes galbūt paaiškės, kad aerodromui reikia kokių nors statinių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Atsarginis variantas

Suteikus Bulvikio rago aikštelei aerodromo statusą, VĮ „Oro navigacija“ įsteigtų Nidos aerodromo oro eismo zoną, jai iškart būtų taikomos Oro erdvės organizavimo taisyklių nuostatos.

„Naujas statusas būtų naudingas ir paties oreiviams. Dalis jų nerizikuodavo ir neskrisdavo į Nidą, mat kilimo ir tūpimo take neturi galios lėktuvo draudimas. Aerodrome jis galiotų. Yra objektas, kurį tvarkėme, pritaikėme oreivystei, tačiau tapome statuso įkaitais. Oro turizmas Kuršių nerijoje numarintas pačios valstybės rankomis, nors ji skelbiasi skatinanti alternatyvius keliavimo į Neringą būdus“, – stebėjosi meras D. Jasaitis.

Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje nuspręsta imtis ir atsarginio varianto, jei vis dėlto paaiškėtų, kad suteikti aerodromo statusą – komplikuotas dalykas, arba tam gali prireikti kelerių metų. „Tuomet būtų inicijuojamas Aviacijos įstatymo pakeitimas, kad Kuršių nerijos oro uostui negaliotų kariuomenės vado įsakymas, draudžiantis skraidyti šioje pasienio zonoje ir naudotis orlaivių kilimo bei tūpimo taku. Supratome, jog kariškiai savo tvarkos neatšauks, nes turi argumentų dėl Rusijos pasienio. Tačiau Nidos oro uostas privalo funkcionuoti. Reikia rasti būdų, kaip tai pasiekti“, – kalbėjo R. Sinkevičius.