PSO: Lietuva 2018-aisiais keliuose sugebėjo išsaugoti daugiau gyvybių
Skau­džių ne­tek­čių Lie­tu­vos ke­liuo­se ma­žė­ja – tai pa­tvir­ti­na Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO), 2018-ųjų gruo­dį pa­skel­bu­si nau­jau­sią pa­sau­li­nę mir­ti­nų eis­mo įvy­kių at­as­kai­tą. Per­nai ša­ly­je 100 tūkst. gy­ven­to­jų te­ko 8 mir­tys ke­liuo­se, pa­ly­gin­ti su 10,6 mir­ties at­ve­jų 2015 m.

Draudimo bendrovės BTA atstovo teigmu pagrindine problema vis dar išlieka vairuotojai bei pėstieji.

„PSO vertinimais, 2018 metais šimtui tūkstančių mūsų šalies gyventojų teko vidutiniškai 3,7 keliaujančiųjų automobiliu ir 3,1 pėsčiųjų mirčių. Gerokai mažiau netekčių yra tarp motociklininkų – 0,5 ir dviratininkų – 0,7. Nors situacija šalies keliuose per kelerius metus akivaizdžiai pasitaisė, vis dar didžiausią rūpestį Lietuvoje kelia automobilių eismas ir čia turime kur tobulėti, privalome tapti dar atsargesni, budresni“, – sako A. Žiukelis.

PSO ataskaitos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, eismo įvykiuose žuvo 4,6 automobiniu važiavę asmenys, 4 pėstieji.

Skaudžiais eismo įvykiais paprastai pasibaigia važiavimas nesaugiu, pernelyg dideliu greičiu. Lietuvos policijos vertinimu, tai 70 proc. skaudžių eismo įvykių priežastis. Už nepakankamus greičio ribojimus Lietuva netenka „taškų“ ir PSO reitinge.

PSO vertindama šalyse leidžiamą greitį naudoja du pagrindinius kriterijus. Pirma – būtina, kad miestuose jis neviršytų 50km/h. Antra – savivaldai turi būti leista mažinti leidžiamą greitį, atsižvelgiant į specifines vietos sąlygas. Tik 46-ios valstybės pasaulyje atitinka šias abi sąlygas.

Eksperto vertinimu, šiais metais bendra situacija keliuose irgi turėtų gerėti, nors smulkesnių eismo įvykių vis dar apstu. Viena pagrindinių priemonių, skatinanti vairuotojus važiuoti lėčiau ir laikytis saugaus greičio – naujieji sektoriniai matuokliai, fiksuojantys vidutinį automobilio greitį kelio atkarpoje.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliose įrengti 25 sektoriniai greičio matuokliai.

PSO reitinge bendra Baltijos šalių rikiuotė nesikeičia. Palyginti su 2015-aisiais, pernai saugiausia buvo Estijos keliuose, o Latvija nuo Estijos ir Lietuvos atsiliko.

Estijos keliuose pernai 100 tūkst. gyventojų teko 6,1 mirtis kelyje, iš jų 3,2 – tarp automobiliu keliavusių asmenų ir 1,9 pėsčiųjų. Tuo tarpu Latvijos keliuose pernai vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų teko 9,3 mirtys keliuose, tarp automobiliu važiavusių4,2, o tarp pėsčiųjų – 3,2.

Pagal bendrą mirtingumo eisme rodiklį pati saugiausia pasaulio šalis yra Maldyvai – čia pernai eisme įvyko vos 0,9 mirtino įvykio 100 tūkstančių gyventojų, kai nesaugiausioje Liberijoje – net 35,9.