Pasienyje prieš šventes nusidriekė eilės
Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos, Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pa­sie­ny­je ėmė tįs­ti kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių ei­lės. Kol ga­lės iš­va­žiuo­ti iš mū­sų ša­lies ar­ba į ją įva­žiuo­ti, vai­ruo­to­jai kar­tais tu­ri lauk­ti be­veik par­ą. Mui­ti­nin­kai ti­ki­na, kad tai su­si­ję su ar­tė­jan­čio­mis šven­tė­mis – kro­vi­nių ve­žė­jai sten­gia­si įvyk­dy­ti kuo dau­giau už­sa­ky­mų.

Dar labiau artėjant šventėms automobilių virtinės pasienyje gali tik ilgėti.

Aikštelės užgrūstos

Vakar ryte, apie 10 val., kaip skelbė Pasienio kontrolės punktų direkcija, Kybartuose įvažiuoti į Rusijos Kaliningrado sritį laukė apie 50 krovininių automobilių. Jie palaukimo aikštelėje turėjo užtrukti apie 5 valandas. Kituose punktuose krovininių automobilių eilių nebuvo, nes Kybartų pasienio punktas – pagrindinis, per kurį į Kaliningrado sritį iš Lietuvos yra gabenami kroviniai.

Kur kas ilgiau vairuotojams teko laukti galimybės kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Palaukimo aikštelėje prie Medininkų pasienio punkto stovėjo per 200 sunkvežimių, jų vairuotojai laukia apie 16–17 valandų, kol galės išvažiuoti iš Lietuvos. Dar ilgiau – net iki 22 valandų reikia laukti tiems vairuotojams, kurie į Baltarusiją susiruošė išvažiuoti per Šalčininkų kelio punktą. Čia 10 val. palaukimo aikštelėje savo eilės laukė per 120 krovininių automobilių. Beje, čia neskaičiuojami tie, kurie kirsti sieną yra užsiregistravę iš anksto ir gyvoje eilėje nelaukia. Tokių būna iki pusės visų kertančiųjų sieną.

Dar sudėtingesnė situacija Baltarusijos pasienyje su Lietuva. Ten palaukimo aikštelių nėra, todėl krovininių automobilių vairuotojai galimybės kirsti sieną priversti laukti gyvoje eilėje. Vakar, 10 val. duomenimis, kuriuos skelbė Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas, itin didelės krovininių automobilių eilės buvo susidariusios ties Kamenyj Logo punktu – čia eilėje stovėjo per 330 vilkikų. Ties Benekainių ir Privalkos punktais driekėsi po beveik 190–160 vilkikų virtinės. Vairuotojams tenka laukti ir daugiau nei parą.

Kiek menkesnės eilės – Lietuvos vežėjų pamėgtame Terechovo pasienio punkte Latvijos ir Rusijos pasienyje. Vakar čia laukė per 80 sunkiasvorių vilkikų, o vairuotojams sugaišti tekdavo po 6 valandas. Praėjusį savaitgalį prie šio pasienio punkto krovininių automobilių eilės buvo dvigubai ilgesnės.

Švenčių įtaka

Pasienio punktuose dirbantys pareigūnai „Lietuvos žinioms“ teigė, kad eilėse daugiausia yra įstrigę Rusijos, Baltarusijos krovinių vežimo bendrovių vairuotojai. Lietuvos vežėjai krovinius į Rusiją ir iš jos vis dažniau gabena per Latviją.

„Nemažai įtakos eilėms susidaryti turi tai, kaip dirba kaimynės šalies pasieniečiai, muitininkai, kitos struktūros. Būna, kad priimanti šalis per valandą neįsileidžia nė vieno automobilio, ar tik 2–3, o būna, kad daugiau kaip 10. Nėra taip, kad automobilių srautas judėtų stabiliai“, – tikino vienas pasienyje su Rusija dirbantis muitininkas.

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Vitas Volungevičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad ne tik dėl techninių problemų pasienyje kartais susidaro eilės. Kur kas daugiau įtakos padėčiai turi tai, kad prieš šventes itin padidėja vežamų krovinių srautai. Dažniausiai jie yra gabenami tranzitu per Lietuvą.

„Vežėjai siekia įvykdyti užsakovų pageidavimus ir prieš šventes padidėjus pirkimo mastui aprūpinti prekybininkus reikiamomis prekėmis. Taip yra jau ne vienus metus“, – aiškino V. Volungevičius.

Tikimasi, kad automobilių srautai sumažės prieš pat Kalėdas arba Naujuosius metus. Po itin intensyvaus gruodžio sausį krovininių automobilių eilių pasienio punktuose iš viso nebelieka.

Rekonstruos didžiausią „šašą“

Jau ne vienus metus Lietuvos vežėjams nerimą kelia situacija Medininkų-Kamenyj Logo punkte. Asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas yra minėjęs, kad pasienio punktuose labai stinga Lietuvos muitinės pareigūnų, todėl vairuotojams tenka ilgiau laukti. Esą tokia situacija nepagerina Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdžio. Muitinės departamento laikinasis vadovas Jonas Miškinis „Lietuvos žinioms“ yra teigęs, kad su tokiais priekaištais sutinka, deja, kol kas visos pastangos privilioti į muitinės tarnybą dirbti naujų žmonių laukiamo rezultato neduoda.

Kaip pagerinti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktų pralaidumą, šį penktadienį žada tartis abiejų šalių pasienio, muitinės tarnybų vadovai. Tačiau, kaip pripažino V. Volungevičius, vargu ar įmanoma iš esmės pagerinti Medininkų pasienio punkto pralaidumą jo nemodernizavus. Jau kitąmet turėtų prasidėti šio punkto rekonstrukcija.

Anot laikinojo Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktoriaus Mindaugo Zobielos, Medininkų pasienio punkto pertvarka turėtų būti baigta 2023 metais. Tuomet punkto pralaidumas padvigubės. Per rekonstrukciją išliks tik kapitališkai pastatyti pastatai, o visa kita bus griaunama, teritorija lyginama ir naujai tiesiami keliai, kad vairuotojams nereikėtų vargti važiuojant į kalvą ar stojant įkalnėje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpas numatoma perkelti prie pat sienos su Baltarusija, kad daugiau vietos punkto teritorijoje liktų muitinei. Skaičiuojama, kad rekonstrukcija kainuos apie 38 mln. eurų.