Organizatoriai ralio dalyviams žada alinančias sąlygas
At­ei­nan­tis pir­ma­die­nis au­to­mo­bi­lių spor­to ger­bė­jams taps di­džiu­le šven­te, nes tą die­ną Pe­ru te­ri­to­ri­jo­je pra­si­dės tra­di­ci­nis, 41-asis Da­ka­ro ra­lis. Šios be­ke­lės lenk­ty­nės lai­ko­mos su­nkiau­sio­mis pa­sau­ly­je ir iš spor­ti­nin­kų rei­ka­lau­ja di­džiu­lės iš­tver­mės, o iš jų tech­ni­kos – pa­ti­ki­mu­mo.

Dakaro ralyje, kurio aktualijas, tyrimų duomenimis, seka du trečdaliai lietuvių, dalyviams per 10 dienų teks nuvažiuoti 4,6 tūkst. kilometrų. 2,7 tūkst. kilometrų sudarys specialieji greičio ruožai. Į ralio odisėja vadinamą iššūkį leisis per 300 ekipažų įvairiose kategorijose.

2019-ųjų ralio organizavimas Peru vyriausybei turėtų kainuoti apie 34 mln. eurų, tačiau tikimasi sulaukti du kartus didesnių pajamų.

Lenktynininkas Antanas Juknevičius sako, kad tai bus trumpiausias kada nors vykęs Dakaro ralis, tačiau bene sunkiausias, nes trasa daugiausia vingiuos per smėlio kopas, vairuotojams teks kęsti didžiulį karštį.

Penki ekipažai

A. Juknevičius kartu su šturmanu Dariumi Vaičiuliu pernai užfiksavo geriausią lietuvių rezultatą istorijoje ir užėmė 12 vietą. Šiemet su naujesnio modelio „Toyota Overdrive“ visureigiu duetas svajoja pakilti dar aukščiau.

„Toks yra mūsų tikslas, kitaip į varžybas neverta važiuoti. Laikai, kai siekdavome tik finišuoti, seniai praeityje“, – ryžtingai kalbėjo A. Juknevičius, dalyvausiantis jau 10-ame Dakaro ralyje. Už tai jam bus suteiktas šių varžybų legendos statusas.

Pagrindinis atnaujinto „Toyota Overdrive“ bolido privalumas – vadinamoji nepriklausoma pakaba. Dėl jos važiuojant per nelygumus visi ratai vienodai priglunda prie žemės paviršiaus ir automobilis nepraranda greičio.

A. Juknevičiaus šturmanas D. Vaičiulis garsėja aistra alpinizmui. Gruodį jis pasiekė seną savo tikslą ir įkopė į aukščiausią Antarktidos viršukalnę Vinsono masyve. Dar prieš Naujuosius D. Vaičiulis persikėlė į Peru ir laukė atvykstančios komandos.

Ambicijų nestokoja ir Benediktas Vanagas su šturmanu iš Lenkijos Sebastianu Rozwadowskiu. Pernai jie liko 30-i, šiemet įsigiję naujesnę „Toyota Overdrive“ mašiną galvoja apie geresnes pozicijas.

„Tai naujas, bet patikrintas automobilis, kuris turi padėti išvengti techninių bėdų. Pasiruošimo metu visus darbus baigėme laiku, nepritrūkome paskutinės nakties, kaip dažnai atsitinka studentams. Laukia dviejų savaičių egzaminas, kuriam jaučiamės esantys pasirengę“, – prieš skrydį į Pietų Ameriką kalbėjo B. Vanagas.

Ralyje Lietuvai taip pat atstovaus praėjusiais metais finišą trečiuoju bandymu pasiekę bei 18 vietą užėmę Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu („Toyota Overdrive“).

Šiemet lietuvių delegacija Dakare kaip niekad gausi – joje bus ir du motociklininkai. Trečiame ralyje važiuos pernai 81-ąją vietą užėmęs Balys Bardauskas (KTM), prie jo prisidės šių varžybų debiutantas Arūnas Gelažninkas (KTM).

O sunkvežimių įskaitoje ketinęs startuoti Aurelijus Petraitis ambicijų buvo priverstas atsisakyti, nes nesugebėjo surinkti reikiamo biudžeto.

Konkuruoja ir tarpusavyje

Nors Lietuvos lenktynininkai akcentuoja, kad į Pietų Ameriką vyksta ne lenktyniauti vienas su kitu, tačiau vidinė konkurencija vis tiek juntama ir yra neišvengiama. Vargu ar gali būti kitaip, kai jų komandas remia privatūs, tarpusavyje konkuruojantys rėmėjai. O rinkos dėsniai tarpusavio bendradarbiavimą daro neįmanomą. Tad kiekvienas vairuotojas privalo „atidirbti“ jį remiančioms kompanijoms.

„Bet tai nerodo visų mūsų tarpusavio priešiškumo, – tikino B. Vanagas. – Stengiamės kooperuotis tam tikrose srityse. Tarkime, į Prancūzijos Havro jūrų uostą, iš kur automobiliai plukdomi į Pietų Ameriką, savo techniką dažniausiai vežame tais pačiais automobilvežiais.“

Serviso ir poilsio zonose, vadinamuosiuose bivakuose, tautiečiai kartais pasidalija reikiamomis detalėmis.

Tačiau anksčiau iškeltą bendrą komandinę visų lietuvių ekipažų idėją V. Žala vadina utopine: „Taip galėtų nutikti tik tuo atveju, jei viena stambi verslo struktūra sutiktų tapti visos lietuviškos Dakaro ralio rinktinės globėja ir rėmėja. Bet tai pareikalautų milžiniškų išteklių.“

Pasak jo, surinkti bent minimalų kelių šimtų tūkstančių eurų biudžetą kiekvienai lietuviškai komandai prireikia net keliolikos rėmėjų paramos.

Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) Dakaro ralio dalyvių neremia, nes šios varžybos nepriskiriamos Tarptautinės federacijos (FIA) renginiams. Jas organizuoja prancūzų kompanija A.S.O.

LASF prezidentas Romas Austinskas teigė pernai svarstęs galimybę į Pietų Ameriką pasiųsti profesionalų kineziterapeutą, tačiau šios idėjos netrukus atsisakė, nes tai prieštarautų teisės aktams.

„Dakaro ralis formaliai vertinamas kaip komercinis renginys, o paramą galima skirti tik oficialioms varžyboms ar olimpinėms sporto šakoms. Tad nors ralis sulaukia milžiniško populiarumo, oficialiai jis neturi jokio statuso, net jei kuris mūsiškis jame ir nugalėtų“, – pasakojo R. Austinskas.

Antanas Juknevičius (dešinėje) su šturmanu Dariumi Vaičiuliu pernai pasiekė geriausią lietuvių rezultatą ralyje ir užėmė 12 vietą. / AFP/Scanpix nuotrauka

Daug smėlio

Įveikti 2019-ųjų Dakaro ralį iš viso užsiregistravo 343 ekipažai motociklų, keturračių, automobilių ir sunkvežimių įskaitose. Toli gražu ne visiems pavyksta nusigauti iki finišo. Pasitraukimas iš varžybų sportininkams tampa didžiuliu nusivylimu, nes pasiruošimas raliui reikalauja didelių finansinių ir laiko investicijų.

Atsižvegldami į tai, šiemet ralio organizatoriai sušvelnino reglamentą – visi sportininkai, pasitraukę iš varžybų iki poilsio dienos, vėliau galės į jas sugrįžti 6 etape. Tačiau nesivaržys dėl pozicijų.

Bene svarbiausia 2018 metų ralio naujiena tapo „Peugeot“ komandos sprendimas trauktis iš šio dykumų maratono. „Peugeot“ vairuotojai pastaruoju metu neturėjo lygių automobilių įskaitoje – prancūzas Stephane'as Peterhanselis triumfavo 2016 ir 2017 metais, ispanas Carlosas Sainzas – pernai.

Tiek S. Peterhanselis, tiek C. Sainzas šiemet persėdo į „Mini“ bolidus.

Alinantis ralis neretai pareikalauja aukų. Per 41 metų varžybų istoriją žuvo 70 žmonių, iš jų 28 varžybų dalyviai. Tačiau pasitelkus technologijas ir greičio ribojimus varžybas pavyko paversti saugesnėmis. Ir pastaruosius dvejus metus mirtinų incidentų trasose ar šalia jų nebuvo užfiksuota.

Prancūzų lenktynininko Thierry Sabine sugalvota ištvermės ralio idėja buvo įgyvendinta 1979-aisiais. Kasmet sulaudavęs vis didesnio populiarumo, ralio maratonas vykdavo Afrikoje. Bet viskas pasikeitė 2008-aisiais, kai dėl didelės terorizmo grėsmės varžybos apskritai buvo atšauktos. Po metų jos perkeltos į Pietų Ameriką, kur vyksta iki šiol.

Šių metų ralis išskirtinis tuo, kad pirmą kartą vyks vienos valstybės teritorijoje. Ralio direktorius Etienne'as Lavigne sakė, kad anksčiau prie varžybų organizavimo prisidėdavusios kitos Pietų Amerikos šalys to atsisakė dėl ekonominių priežasčių.

2019-ųjų ralio organizavimas Peru vyriausybei turėtų kainuoti apie 34 mln. eurų, tačiau tikimasi sulaukti du kartus didesnių pajamų iš reklamos ir turizmo sektoriaus.

E. Lavigne sportininkams pažadėjo daug smėlingų trasų, kur troškimą lenktyniauti teks gesinti šaltu protu. O kiekvieną greičio ruožą esą pabaigs atkarpos, kurios labai patiks klasikinio ralio meistrams.

„Grįžtame į Peru dykumas ir smėlynus, kurie kai kuriems lenktynininkams kelia skausmingus prisiminimus. Ikos ir Tanakos regionų kopos pernai žymėjo ralio pabaigą tokiems meistrams kaip Sebastienas Loebas, Nani Roma ar Samas Sunderlandas. Tai etapai, suteikę jiems brangių pamokų. Šiemet varžybų dalyviai galės pajusti senojo Dakaro ralio laikų dvasią, nes bus daug smėlėtų ruožų“, – teigiama organizatorių pranešime.

Dakaro ralio taisyklių ypatumai

* Visą varžybų reglamentą apibrėžia 163 puslapių taisyklių ir terminų knyga, pateikiama prancūzų, anglų ir ispanų kalbomis.

* Starto mokestis vienam ekipažui yra 28 tūkst. eurų.

* Ralyje gali dalyvauti 18 metų sulaukęs pilietis, turintis jo kompetenciją patvirtinančia tarptautinę licenciją.

* Varžybų metu galima naudotis tik organizatorių pateikta kelio knyga. Visos kitos navigacinės priemonės griežtai draudžiamos.

* Saugumo sumetimais ralio dalyviai gali turėti mobiliuosius telefonus. Tačiau jais galima naudotis tik sustojus ir išlipus iš bolido.

2019-ųjų ralio trasa

EtapasDataMaršrutasDistancija
ISausio 7d.Lima – Piskas331 km
IISausio 8 d.Piskas – San Chuanas553 km
IIISausio 9 d.San Chuanas – Arekipa798 km
IVSausio 10 d.Arekipa – Takna664 km
VSausio 11 d.Takna – Arekipa714 km
Sausio 12 d.Poilsio diena0 km
VISausio 13 d.Arekipa – San Chuanas810 km
VIISausio 14 d.San Chuanas (aplink)387 km
VIIISausio 15 d.San Chuanas – Piskas575 km
IXSausio 16 d.Piskas (aplink)409 km
XSausio 17 d.Piskas – Lima359 km