Nenaudojami automobiliai – už žiedinės ekonomikos ribų
Vos dau­giau kaip kas penk­tas ne­tin­ka­mas nau­do­ti au­to­mo­bi­lis Lie­tu­vo­je iš­ar­do­mas tei­sė­tai, įsi­gi­jus šios veik­los li­cen­ci­ją. Ap­lin­kos ap­sau­gos ins­ti­tu­to at­lik­to ty­ri­mo duo­me­ni­mis, 2017 me­tais Lie­tu­vo­je bu­vo ap­do­ro­ta apie 130 tūkst. ne­tin­ka­mų nau­do­ti leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių ir mi­kroau­to­bu­sų, iš ku­rių 24 tūkst., ar­ba 18 proc., bu­vo iš­ar­dy­ta tei­sė­tai, įsi­gi­jus šios veik­los li­cen­ci­ją.

„Nelegaliai veikiantys ardytojai per metus galėjo gauti apie 23 mln. eurų pajamų už priduotas teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas (metalus, akumuliatorius, laidus) ir pakartotiniam naudojimui parduotas tinkamas dalis. Taip pat galėjo būti neįtraukta į apskaitą apie 10 mln. eurų gautinų lėšų dėl neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (plastiko, gumos, stiklo), susidariusių apdorojant eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP), pridavimo. Taigi, valstybė iš viso galimai nesurinko mokesčių nuo 33 mln. eurų gautinų pajamų“, – vakar spaudos konferencijoje kalbėjo tyrimą atlikusio instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Jo teigimu, akivaizdu, kad transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo (ardymo) „šešėlio“ mastas Lietuvoje yra itin didelis, o to pasekmės skaudžios. Pajamų ar jų dalies už automobilių pardavimą į apskaitą neįtraukiantys ir neteisėtai ENTP ardymo veiklą vykdantys asmenys ne tik iškraipo rinką ir konkurencinę aplinką, bet ir stumia į „šešėlį“ netgi skaidriai dirbantį verslą. Žalos dėl nesumokėtų mokesčių patiria valstybė ir kiekvienas gyventojas.

Pasak A. Skinulio, nelegaliai apdorojus transporto priemones į aplinką ar buitinius konteinerius išmetama daug neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų. Jomis tenka rūpintis valstybei arba jų tvarkymą finansuoti gyventojams per komunalinių atliekų sutvarkymo mokestį.

Skaičiuojama, kad galimas teorinis aplinkai padarytos žalos dydis, užteršiant aplinką šiomis atliekomis, per metus gali siekti 236 mln. eurų.

7 mėnesiai licencijai gauti

Aplinkos apsaugos instituto vadovo nuomone, susiklosčiusią padėtį reikėtų keisti mažinant administracinę ir finansinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui bei keičiant teisės aktus. Pavyzdžiui, gauti aplinkosaugos dokumentus transporto priemonių ardymo veiklai pradėti užtrunka vidutiniškai 7 mėnesius ir planuojamos veiklos vykdytojui gali kainuoti apie 35 tūkst. eurų. „Tai – tik viena priežasčių, kodėl veikla vykdoma nelegaliai. Kita vertus, kontrolės institucijos neretai tikrina teisėtai veikiantį verslą, o nelegaliai veikiantys asmenys ir toliau lieka „šešėlyje“, – sakė A. Skinulis.

Jis konstatavo, jog dėl mažo rinkos skaidrumo ir dėl to, kad gamintojai bei importuotojai neatlieka savo pareigų, Lietuva nevykdo ES direktyvos bei ENTP pakartotinio naudojimo ir perdirbimo užduočių. Užduotys numato, kad tik 5 proc. atliekų, susidarančių ardant automobilį, gali būti pašalinamos. Skaičiuojama, kad vidutinė lengvojo automobilio masė yra 1,4 tonos. Taigi, į sąvartyną gali patekti arba būti kitaip sunaikinta, pavyzdžiui, sudeginta, apie 70 kilogramų.

A. Skinulis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Lietuvoje yra sukurta infrastruktūra, parengta perdirbti netinkamų naudoti automobilių dalis. Pavyzdžiui, nors šalyje yra menkai išplėtota metalurgijos ir automobilių gamybos pramonė, yra gerai veikiantys atliekų rūšiavimo, metalinių granulių gamybos įrenginiai – tai, ko reikia žiedinės ekonomikos plėtrai. „Didžiausia bėda – kad atliekų neatvežama“, – sakė instituto vadovas.