Lietuviai jau gali lenktyniauti su elitiniais varžovais
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Pe­ru fi­ni­ša­vu­sia­me 41-ame Da­ka­ro ra­ly­je vie­ni Lie­tu­vos lenk­ty­ni­nin­kai ge­ri­no re­kor­dus, ki­ti ne­slė­pė ap­mau­do dėl ne­iš­si­pil­džiu­sių lū­kes­čių.

Pernai Antano Juknevičiaus pasiektas rekordas – 12 vieta automobilių įskaitoje – gyvavo vos vienus metus. Šiemet šį rezultatą pagerino Benediktas Vanagas, su šturmanu lenku Sebastianu Rozwadowskiu – bendrojoje įskaitoje užėmė 11poziciją. Tai ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos šalių rekordas Dakare. Beje, šiam ekipažui pritrūko vos 5 sekundžių iki 10 vietos.

Romas Austinskas / "Craft bearings" nuotrauka

„Pastarieji dveji metai ralyje mums nebuvo geri. Tačiau šiemet atvykome kur kas geriau pasirengę, ir tai nulėmė galutinį rezultatą, – po finišo kalbėjo B. Vanagas. – Būdami dešimti švęstume dar labiau. Tikrai žinau, kur galėjome tas penkias sekundes atsikovoti. Tačiau buvome sutarę, kad paskutiniame greičio ruože nerizikuosime ir finišą pasieksime saugiai.“

Iš karto už B. Vanago finišavo Vaidotas Žala su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu. 12 vieta – aukščiausias jų pasiekimas šiame ralyje.

Tačiau A. Juknevičius su šturmanu Dariumi Vaičiuliu šiemet savo potencialo neišnaudojo. Lietuvių problemos prasidėjo jau pirmosiomis ralio dienomis, kai dėl lūžusio akceleratoriaus pedalo A. Juknevičius nesuvaldė mašinos, ir ji vertėsi per kopą. Tuomet buvo pažeistas variklis, kuris kituose etapuose kaito, jį mechanikams teko skubiai perrinkti. Dėl to lietuvių ekipažas bendrojoje įskaitoje smuko žemyn ir vienu metu net svarstė trauktis iš varžybų. Dešimtame Dakaro ralyje dalyvavęs A. Juknevičius galiausiai atsikratė problemų ir užėmė 36 vietą.

„Vienu metu atrodė, kad šiemet finišuoti mums nelemta, tačiau atsilaikėme. Antra ralio dalis buvo nebloga, bet pirma dar ilgai sapnuosis košmaruose. Po visų problemų turėjome parodyti tvirtą charakterį ir neprarasti azarto. Bet atlaikius visus iššūkius noro gerai pasirodyti kitais metais bus dar daugiau“, – ryžtingai kalbėjo A. Juknevičius.

Romas Austinskas: „Būdamas sporto vadovu, į Dakaro ralį vykstantiems sportininkams kasmet tikrai skirčiau 300 tūkst. eurų paramą.“

Motociklininkų varžybas baigė vienas iš dviejų lietuvių. Ralio debiutantas Arūnas Gelažninkas užėmė 24 vietą. Tai aukščiausia Lietuvos moticiklininkų užimta pozicija per ralio istoriją.

„Tikėjausi vietos 50-tuke ir sakiau, kad finišuoti 30-tuke būtų nuostabu. Todėl esu labai laimingas. Dakaras atėmė daug jėgų, bet finišavus tokioje pozicijoje nuovargio tarsi neliko“, – džiaugėsi A. Gelažninkas.

Antanas Juknevičius šiemet susidūrė su techninėmis problemomis. / "iGo2Dakar" nuotrauka

Nuotykis Peru labai apmaudžiai baigėsi Baliui Bardauskui. Paskutiniame etape jis susilaužė abi plaštakas ir turėjo trauktis iš varžybų.

Apie mūsiškių pasiekimus Dakaro ralyje „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentu Romu Austinsku.

– Ką Lietuvai reiškia B. Vanago užimta rekordinė 11 vieta?

– Dakaro ralis yra savotiška automobilių sporto olimpiada ir šis pasiekimas nuostabus. Ypač tokiai mažai valstybei kaip Lietuva, kuriai automobilių įskaitoje atstovavo net trys ekipažai. Pažymėtina, kad jie į varžybas vyko savo iniciatyva, rėmėjų paskatinti, be valstybės paramos. B. Vanago galutinė pozicija fantastiška. Pamenu, drauge vykome į pirmąjį jo ralį 2013 metais. Tuomet Benas kalbėjo drąsiai, keldamas tikslą būti dešimtuke. Prireikė septynių ralių, kad tikslas būtų beveik pasiektas, tiesa, iki dešimtuko pritrūko vos 5 sekundžių.

Šis Dakaro ralis buvo vienas sudėtingiausių, jame netrūko klastingų smėlio kopų, kur klimpo visi dalyviai, ir akmenuotų trasų, kuriose sportininkai daužė ratus bei padangas. Mūsiškiai atsilaikė, ir tai rodo jų brandą. Džiugu dėl Vaidoto Žalos progreso, jis yra puikus pozityvumo pavyzdys. A. Juknevičiui šiemet nesisekė, jam teks rimtai padirbėti prieš kitų metų pasirodymą. Vis dėlto manau, kad lietuviai gali dar labiau pasitempti. Kalbu apie tikslesnį važiavimą ir navigavimą lenktynių trasoje.

Vaidotas Žala (dešinėje) ir Saulius Jurgelėnas šiemet pagerino savo rezutlatą. / Ryčio Šeškaičio nuotrauka

– Prieš kelerius metus lietuviai taikydavo į vietą tarp 20 geriausiųjų, o dabar yra ant pirmojo 10-tuko slenksčio. Progresą lemia patikimesnė technika bei patirtis?

– Sutinku, bet yra ir kitas faktorius – sumažėjęs dalyvių skaičius. B. Vanagui debiutuojant Dakare, automobilių įskaitoje varžėsi pusantro šimto ekipažų, šiemet jų buvo tik šimtas. Automobilių sportas pasaulyje išgyvena krizę. Jaunimui šioje sporto šakoje vis sunkiau įsitvirtinti, nes jie patys kalba, kad tai yra „senių“ sportas. Be to, tai ne tik beprotiškai įdomus, bet ir labai brangus užsiėmimas. Todėl dalyvių Dakaro ralyje mažėja. Šiemet iš 100 startavusiųjų finišavo 56. Konkurentų pasitraukimas leidžia kilti į aukštesnę pozciją. Dėl avarijos iškritęs prancūzas Stephane'as Peterhanselis arba anksčiau pasitraukęs rusas Vladimiras Vasiljevas tikrai būtų finišavę aukštose vietose. Tačiau nepaisydami to lietuviai jau gali kovoti dėl elitinių pozicijų.

– Išvykdamas į savo dešimtą ralį A. Juknevičius viename interviu pareiškė, kad tik laiko klausimas, kada lietuvis nugalės Dakare. Sutinkate su tokia mintimi?

– O kas galėtų tai paneigti? (Juokiasi.) Imkime lenko Jakubo Przygonskio pavyzdį. Kadaise jis kartu su mūsiškiais kovojo dėl vietų trečiame dešimtuke, o šiemet finišavo ketvirtas. Tai rodo, kad ne šventieji puodus lipdo ir viskas yra įmanoma. Tiesa, kol kas didžiausia problema lieka ribotos finansinės galimybės. Nuo jų priklauso, kiek kokybiškų automobilio dalių nusiveši į Dakarą ir kaip dažnai galėsi sau leisti prabangą jas keisti. Todėl LASF tikslas yra sėsti su valdžios vyrais prie vieno stalo ir juos įtikinti, kad mūsų lenktynininkams reikalinga valstybinė parama. Būdamas sporto vadovu, į Dakaro ralį vykstantiems sportininkams kasmet tikrai skirčiau 300 tūkst. eurų paramą.

Katarietis Nasseras Al-Attiyah Dakaro ralį laimėjo trečią kartą. / Alinos Ožič nuotrauka

– Bet juk pats sakėte, kad Dakaro ralis yra komercinės varžybos, ir pagal įstatymus, jo dalyviams paramos negali skirti nei LASF, nei Sporto departamentas.

– Taip, bet galime pakeisti formuluotę ar šių varžybų vertinimo kriterijus. Visi matome, koks populiarus Dakaro ralis Lietuvoje, kaip kyla susidomėjimas juo. Lietuviai 20 dienų gyvena ralio naujienomis, jaučia emocinį pakilimą. Tai pozityvus reiškinys, tad kodėl negalime pasirūpinti tuo, kas džiugina žmones?

– Tyrimai rodo, kad apie du trečdaliai lietuvių seka Dakaro ralio naujienas. Kaip paaiškinti tokį fenomeną?

– Manau, kad pirmiausia ralio organizatoriai šias varžybas visuomet padaro įdomias. Jie aukštai išsikėlę reikalavimų kartelę ir jos nenuleidžia, turi tam tikrų gudrybių, kaip tai pasiekti. Šiemet sumažėjo dalyvių skaičius, bet organizatoriai startinio mokesčio nesumažino, o ralį sutrumpino 4 dienomis. Taip jie išlaikė tas pačias organizavimo lėšas. O varžybos tapo sudėtingesnės ir kartu – įdomesnės.

– Tarptautinė automobilių sporto federacija FIA nėra pripažinusi Dakaro ralio oficialiomis varžybomis. Koks FIA požiūris šiuo klausimu?

– Gana geranoriškas. FIA ir ralį rengianti organizacija A.S.O. palaiko draugiškus santykius. Žinoma, FIA turi aukščiausios valdžios kozirį, tačiau juo grėsmingai nemojuoja. Manau, jog ši taika pasiekta todėl, kad ir FIA, ir A.S.O. vadovauja prancūzai, randantys bendrą kalbą. Be to, Dakaro ralyje galioja FIA varžybų reglamentas ir taisyklės. Pagaliau šias varžybas FIA leido vadinti raliu, nes anksčiau A.S.O. jį oficialiai įvardijo kaip „Dakaro odisėją“.

– Beveik tuo pačiu metu vyksta ir „Africa Eco Race“ ralis, organizuojamas šiaurės vakarų Afrikoje, senojo Dakaro ralio maršrutu. Tačiau šios varžyboms trūksta prestižo.

Dakaro ralio debiutantas Arūnas Gelažninkas finišavo 24-as. / "Agrorodeo Dakar" nuotrauka

– „Africa Eco Race“ organizatorius prancūzas Jeanas-Louis Schlesseras – praeityje garsus lenktynininkas ir labai įtakingas žmogus, tačiau rinkodaros srityje beviltiškai pralaimi A.S.O. J.-L. Schlesseras įvairiais klausimais asmeniškai bendrauja su Afrikos valstybių vadovais, bet jo rengiamų varžybų komunikacija yra labai žemo lygio. Žinoma, J.-L. Schlesseras neturi tokio biudžeto kaip A.S.O., kuri daug dėmesio skiria Dakaro ralio rinkodarai ir jam nušviesti. Todėl bendrame kontekste „Africa Eco Race“ varžybos lieka nuošalyje.

– Į Dakaro ralį veržiasi vis daugiau Lietuvos lenktynininkų. Ar ateityje jame galime sulaukti ir lietuvių moterų?

– Prisiminkime, kad „Africa Eco Race“ varžybose Ginto Petraus šturmane yra buvusi jo žmona Seimo narė Agnė Bilotaitė. Lietuvos moterys yra stiprios ir ryžtingos, pasižymi lyderių savybėmis ir eina aukštas pareigas valdžioje. Todėl nereikėtų nustebti, jei kada nors Dakaro ralyje pamatysime ir lietuvaitę. Tam tikrose srityse moterys turi net daugiau privalumų nei vyrai. Tik primityvaus mąstymo žmogus gali manyti, kad joms Dakare ne vieta.

Dakaro ralio rezultatai

Motociklų įskaita. 1. Toby Price'as (Australija, KTM) 33 val. 57 min. 16 sek.; 2. Matthiasas Walkneris (Austrija, KTM) +9:13; 3. Samas Sunderlandas (Didžioji Britanija, KTM) +13:34;.. 24. Arūnas Gelažninkas (Lietuva, KTM) +9:07:23... Balys Bardauskas (Lietuva, KTM) nefinišavo.

Automobilių įskaita. 1. Nasseras Al-Attiyah (Kataras, „Toyota“) 34 val. 38 min. 14 sek.; 2. Nani Roma (Ispanija, „Mini X-Raid“) +46:42; 3. Sebastienas Loebas (Prancūzija, „PH-Sport“) +1:54:18... 11. Benediktas Vanagas (Lietuva, „Toyota“) +8:10:03; 12. Vaidotas Žala (Lietuva, „Toyota“) +9:03:49... 36. Antanas Juknevičius (Lietuva, „Toyota“) +34:16:28.

Sunkvežimių įskaita. 1. Eduardas Nikolajevas (Rusija, „Kamaz“) 41 val. 1 min. 35 sek.; 2. Dmitrijus Sotnikovas (Rusija, „Kamaz“) +25:36; 3. Gerardas de Rooy (Olandija, „Iveco“) +1:34:44.