Keliuose – šimtai kamerų: kurios baudžia vairuotojus, o kurios tik renka duomenis
Lie­tu­vos ke­liuo­se vai­ruo­to­jai ga­li iš­vys­ti ke­le­tą skir­tin­gų įren­gi­nių, ku­rių funk­ci­jos kar­tais su­pai­nio­ja­mos. Pa­vyz­džiui, eis­mo ste­bė­ji­mo ka­me­ros ar­ba me­teo­ro­lo­gi­nės sto­te­lės kar­tais pa­lai­ko­mos grei­čio ra­da­rais. LRT.lt nu­ta­rė iš­siaiš­kin­ti, ku­rie įren­gi­niai skir­ti tik ste­bė­ji­mui, o ku­rie skir­ti ne­draus­min­gų vai­ruo­to­jų nu­sta­ty­mui.

Greičio matuokliai

Šiuo metu Lietuvos keliuose galima pamatyti dviejų tipų greičio matuoklius – stacionarius ir vidutinio greičio. Stacionarūs užfiksuoja tik momentinį greitį, kuriuo automobilis važiuoja pro matuoklį.

O vidutinio greičio matuokliai dirba tam tikruose ruožuose. Pavyzdžiui, viename ruožo gale jis užfiksuoja laiką, kai automobilis į ruožą įvažiavo, o kitame gale fiksuojamas laikas, kada automobilis iš ruožo išvažiavo. Pagal tai nustatomas vidutinis transporto priemonės greitis. Jei jis didesnis nei numatyta – fiksuojamas pažeidimas.

Kartais, pamatę jas, vairuotojai išsigąsta, kad tai gali būti nepažymėti greičio matuokliai. Tačiau S. Jansonas nuramina – greičio jos tikrai nefiksuoja.

„Atskirti, kur stacionarus, o kur vidutinio greičio matuoklis, galima pagal kelio ženklus. Prie sektorinį greičio matuoklį žyminčio kelio ženklo papildomai montuojama lentelė, kurioje nurodomas kontrolės ruožo ilgis“, – paaiškina Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas.

Eismo, oro sąlygų ir svorio stebėjimo sistemos

Šalia kelio vairuotojai mato ne tik greičio matavimo įrangos kameras, bet ir tokias, kurios stebi eismą. Kartais, pamatę jas, vairuotojai išsigąsta, kad tai gali būti nepažymėti greičio matuokliai. Tačiau S. Jansonas nuramina – greičio jos tikrai nefiksuoja.

„Kelio ženklais šios eismo stebėjimo kameros nepažymėtos, nes jos nukreiptos į kelio dangą ir skirtos tik eismo sąlygoms stebėti. Jokių asmens duomenų jos nerenka“, – tikina S. Jansonas.

Vairuotojai, važiuojantys iš Vilniaus į Kauną, netoli Rumšiškių, gali pamatyti virš kelio įrengtą metalinę konstrukciją, ant kurios sumontuotos kelios kameros.

Ant metalinių santvarų sumontuotos kameros gali fiksuoti stambiagabarites transporto priemones, kurios neturi leidimo važiuoti šiuo keliu. Taip pat identifikuoti kelių mokesčio nesumokėjusius sunkvežimius.

Nuskaičius valstybinius numerius, galima nustatyti automobilius, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat identifikuoti policijos, valstybės sienos apsaugos ar muitinės tarnybų ieškomas transporto priemones.

Galiausiai, vaizdo stebėjimo įranga gali nustatyti transporto priemonės rūšį, rinkti duomenis apie transporto srauto intensyvumą ir greitį, bet visi šie duomenys renkami tik statistikai, o ne vairuotojų baudimui.

Galiausiai, vaizdo stebėjimo įranga gali nustatyti transporto priemonės rūšį, rinkti duomenis apie transporto srauto intensyvumą ir greitį, bet visi šie duomenys renkami tik statistikai, o ne vairuotojų baudimui.

Į kelio dangą įmontuoti jutikliai gali nustatyti transporto priemonės svorį. Tai itin aktualu dėl to, kad tyrimai rodo, jog ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį, o tai daro neigiamą įtaką kelių būklei ir greitesniam dėvėjimuisi.

S. Jansonas papildo, kad ši daugiafunkcė įranga šiuo metu pilnai paruošta naudojimui, bet kol kas veikia tik bandymų režimu. Automatinis baudimas dėl pažeidimų galės būti atliekamas modernizavus Administracinių nusižengimų registrą 2019-aisiais.

Eismo stebėjimo kamera.

Dar vienas įrenginys, kurį vairuotojai kartais klaidingai identifikuoja kaip greičio matavimo įrangą – meteorologinės stotelės.

„Šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos automatinės kelių oro sąlygų stotelės, iš kurių duomenys renkami į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą.

Kelių oro sąlygų stotelėse sumontuoti jutikliai, matuojantys kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją.

Tai yra, kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, oro santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį“, – LRT.lt pasakoja S. Jansonas.

Eismo stebėjimo kamera ir meteorologinė stotelė.

Dar vienas įvairiais mitais apipintas kelio įrengimas – į asfalto dangą įlieti „kvadratai“. Kol vidutinio greičio matuokliai buvo tik vizija, kai kurie vairuotojai manė, kad būtent tokie kvadratai atlieka greičio matavimo funkciją. Tai tiesa, tačiau informacija gaunama iš šių daviklių, skirta ne Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimui.

„Tai eismo intensyvumo skaitikliai, kurie į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą teikia duomenis apie tam tikroje kelio atkarpoje pravažiavusių transporto priemonių vidutinį skaičių ir greitį. Tai padeda nustatyti kokiu greičiu atitinkamoje atkarpoje važiuojama žiemą ir kokiu vasarą“, – sako S. Jansonas.

Šiuo metu keliuose A1, A2 ir A5 yra įrengtos šešios kintamos informacijos ženklų sistemos. Jos įspėja apie iš šalutinio kelio išsukančius ar į apsisukimui skirtą juostą įvažiavusius vairuotojus. A1 ir A5 keliuose tokie ženklai įspėja ir apie prastas eismo sąlygas.