Elektromobiliai sulaukia daugiau lietuvių simpatijų nei latvių ir estų
Elek­tro­mo­bi­lių skai­čius Lie­tu­vo­je yra kur kas ma­žes­nis ne­gu ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, ta­čiau vai­ruo­ti elek­tra va­ro­mą au­to­mo­bi­lį Lie­tu­vo­je no­rė­tų dau­giau žmo­nių ne­gu Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je.

Kad elektriniai ir hibridiniai automobiliai Lietuvoje turi kur kas daugiau gerbėjų negu Latvijoje ir Estijoje, parodė SEB banko užsakymu atlikta apklausa.

Lietuvoje užregistruotų elektromobilių skaičius šiemet artėja prie tūkstančio, o hibridinių automobilių skaičius 10 tūkst. ribą perkopė prieš pusmetį. „Palyginti su kitomis ES valstybėmis, elektromobilis Lietuvoje yra labai reta transporto priemonė. Mūsų šalyje daugiausia automobilių dyzeliniais varikliais, nes šios rūšies degalai yra pigesni už benziną. Tačiau apklausos duomenys rodo, kad ateityje nemažai lietuvių save įsivaizduoja prie elektromobilio vairo, o dar daugiau rinktųsi hibridinį variantą“, – pranešime spaudai pastebi SEB banko Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus.

Apklausa, kurią birželio-liepos mėnesiais trijose Baltijos šalyse atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“, atskleidė, kad 37 proc. respondentų Lietuvoje norėtų įsigyti automobilį, turintį hibridinį variklį, o 20 proc. sutiktų, kad jų transporto priemonė būtų elektromobilis. Estijoje elektromobilio norėtų 7 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 12 procentų. Automobilį, kurio variklis hibridinis, rinktųsi 28 proc. Estijos ir 26 proc. Latvijos gyventojų.

Pasak S. Mickaus, Lietuvos galimybes ir pasirengimą permainoms rodo ir tai, kad ateityje automobilį su dyzeliniu arba benzininiu varikliu norėtų įsigyti atitinkamai 27 ir 29 proc. respondentų, tad 20 proc. balsų surinkęs elektromobilis yra visai arti lietuviams įprastų automobilių standartų. „Nors Lietuvos vairuotojai dažnai pavadinami nuosaikiais ir konservatyviais, tačiau rezultatai rodo, kad estai ir latviai yra labiau pripratę prie automobilių su dyzeliniais ir benzininiais varikliais. Jei lietuviai planuoja įsigyti hibridinį automobilį, tai Latvijoje pirmenybė teikiama dyzelinu varomiems automobiliams (35 proc. apklaustųjų), o Estijoje daugiausia žmonių (38 proc.) norėtų įsigyti benzinu varomą automobilį“, – dėsto S. Mickus.

Taip pat daugiau negu trečdalis apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad elektra varomas variklis yra labai svarbus arba svarbus automobilio ypatumas. Latvijoje tokią nuomonę pareiškė 21 proc. apklaustųjų, o Estijoje – 17 procentų. Poziciją, kad automobilis turėtų į orą išmesti mažai anglies dvideginio, Lietuvoje palaikė 64 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 51 proc., Estijoje – 43 procentai.

„Automobilio išskiriamas CO2 kiekis Lietuvos gyventojams dar nėra toks svarbus kriterijus kaip transporto priemonės saugumas, erdvumas, patogumas ar eksploatacijos sąnaudos“, – teigia S. Mickus.

Romo Jurgaičio nuotr.

Apklausos duomenimis, 38 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina kai kurių automobilių gamintojų planus mažinti arba išvis nebegaminti dyzeliniais varikliais varomų automobilių. Estijoje tokios nuomonės laikosi 37 proc. žmonių, Latvijoje – 23 procentai.

Latvijos gyventojai kur kas labiau palaiko priešingą poziciją – 36 proc. žmonių mano, kad priemonės dyzelinių automobilių atžvilgiu yra per griežtos ir jų nereikia. Estijoje taip manančių yra 26 proc., o Lietuvoje – 33 procentai.

Lietuvoje aplinką tausojančias priemones palaiko daugiau gyventojų negu šiai pozicijai prieštarauja.

Ryškėjantys visuomenės poreikiai skatina verslą siūlyti daugiau naujovių, o valstybę – sudaryti sąlygas ir kurti naujovėms palankią aplinką. „Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 elektromobilių įkrovimo stotelių, kai valstybinių kelių ilgis viršija 21,3 tūkstančio kilometrų. Tad infrastruktūra dar tik kuriama“, – sako S. Mickus.

Šiemet SEB banko apskaičiuotas automobilių įperkamumo indeksas rodo, kad vieno asmens lizingu įperkamo automobilio vertė Lietuvoje yra 10,9 tūkst. eurų, šeimos įperkamo automobilio – 21,8 tūkst. eurų. Apklausos duomenimis, 54 proc. respondentų Lietuvoje, norėdami įsigyti automobilį, skirtų iki 7 tūkst. eurų, 19 proc. žmonių pirkiniui skirtų nuo 7 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.