„Patildysiu muziką, kad geriau matyčiau“
„Pa­til­dy­siu mu­zi­ką, kad ge­riau ma­ty­čiau“ – šia­me sa­ki­ny­je ne­daug lo­gi­kos, ta­čiau si­tua­ci­ja yra pa­žįs­ta­ma dau­ge­liui. Il­go­se ke­lio­nė­se klau­so­mės mu­zi­kos ir ją ti­krai mėgs­ta­me – ne­daug žmo­nių greit­ke­ly­je va­žiuo­ja ty­lo­je. Ta­čiau at­vy­kę į ne­ži­no­mą vie­tą no­ri­me mu­zi­ką pa­til­dy­ti – ko­dėl?

Automobilinės stereo sistemos anksčiau buvo laikomos nesaugiomis. Buvo manoma, kad muzika blaško vairuotoją ir gali užmaskuoti svarbius garsus. Vėliau atlikti tyrimai parodė, kad muzika ne tik netrukdo, bet dar ir padeda vairuotojui. Ilgos kelionės metu greitkelio vaizdas tampa monotoniškai nuobodžiu ir migdančiu. Muzika gali prablaškyti nuovargį, o tai yra labai svarbu saugumo atžvilgiu. Tačiau vis tiek kai reikia įveikti nežinomą sankryžą, surasti adresą ar anksčiau nelankytą vietą, nejučiomis norime muziką patylinti. Kodėl? Kad geriau matytume?

Ne, muzika mūsų regėjimui įtakos neturi. Dar daugiau – tikriausiai pastebėjote, kad taip dažniau elgiasi nepatyrę vairuotojai. Su laiku visi išmoksta važinėti su įprastu muzikos lygiu. Iš tiesų, radijo rankenėlės siekiame dėl paprastų mūsų smegenų savybių – tai yra natūrali reakcija į pasiklydimą.

Mūsų smegenys gali dirbti kelis darbus vienu metu, bet viena užduotis visada bus laikoma svarbesne už kitas. Mūsų pojūčiai nuolat renka informaciją apie mus supantį pasaulį. Susikaupdami, mes tarsi nurodome savo smegenims, kad viena užduotis ir su ja susiję pojūčiai yra svarbesni, todėl kitiems dirgikliams skiriama mažiau dėmesio. Pastebėsite, kad ieškodami konkrečios vietos ar žvalgydamiesi į ženklus sankryžoje muzikos beveik negirdite, net jei ji groja gana garsiai. Kita vertus, muzika vis tiek išlieka užduotimi, net jei ji yra antrinė.

Taigi, kai susikaupę ieškote tikslo, jūsų smegenys vis tiek turi analizuoti garsą. Jam skiriama mažiau dėmesio, bet tam vis tiek reikia dalies smegenų pajėgumų. Patylindami muziką jūs pašalinate vieną iš darbų, kuriuos turi atlikti jūsų smegenys, todėl išlaikyti koncentraciją yra lengviau. Vaizdžiai šią situaciją galima apibūdinti maždaug taip – vairuodami skiriate 90 % dėmesio vairavimui, 5 % muzikai, o likusius 5 – kitiems dirgikliams. Atsisakydami muzikos galite padidinti vairavimui skiriamą dėmesį iki 95 %, o tai jūsų smegenys ir nori padaryti.

Kai ieškote konkretaus adreso, jūsų smegenys situaciją interpretuoja tarsi būtumėte pasiklydęs. Gamtoje tai gali būti pavojinga, todėl pasąmoningai norite kiek įmanoma labiau padidinti savo išgyvenimo šansus. Todėl apie tai negalvodami siekiate garso lygio rankenėlės. Labiau patyrę vairuotojai turi geresnius įgūdžius ir yra ramesni, todėl muzika jiems nėra didelis dirgiklis.