Visos dienos mokykla: ko galima pasimokyti iš užsienio šalių
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja ini­ci­ja­vo Vi­sos die­nos mo­kyk­los kon­cep­ci­jos ir jos įgy­ven­di­ni­mo mo­de­lių Lie­tu­vos švie­ti­mo įstai­go­se kū­ri­mą. My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai at­li­ko ty­ri­mą, kaip ši ug­dy­mo kon­cep­ci­ja įgy­ven­di­na­ma skir­tin­go­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se. Kal­ba­mės su vie­na ty­rė­jų dr. Dai­va PEN­KAUS­KIE­NE, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to lek­to­re.

– Kodėl apskritai Visos dienos mokyklos idėja tampa vis aktualesnė?

Mokslininkai pabrėžia, kad dėl per ilgo mokykloje praleisto laiko, perkrauto mokinių tvarkaraščio, per didelio krūvio ar per ilgo buvimo toje pačioje klasėje gali padidėti vaikų nuovargis.

– Visos dienos mokyklos aktualumą lemia įvairios priežastys. Viena iš jų ta, kad visą dieną dirbantys tėvai ne visada pajėgia užtikrinti savo atžalų priežiūrą ir užimtumą po pamokų, todėl vaikai laiką leidžia be suaugusiųjų priežiūros. Skirtingų šalių mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dėl to ypač kenčia vaikai iš išsiskyrusių, vienišų tėvų, daug dirbančių šeimų. Laikas, praleistas be suaugusiųjų priežiūros, vis dar tiesiogiai koreliuoja su vaikų patiriamomis emocinėmis ir elgesio problemomis, nusikalstamu elgesiu. Štai todėl per pastarąjį dešimtmetį skirtingose ES šalyse vis daugiau dėmesio skiriama ir Visą dieną dirbančios mokyklos koncepcijai, ir jos įgyvendinimo priemonėms.

– Atlikote kelių ES šalių tyrimą. Galbūt galite pasidalyti pagrindinėmis šio tyrimo įžvalgomis?

– Analizavome, kaip Visos dienos mokyklos modelis įgyvendinamas Vokietijoje, Graikijoje, Suomijoje, Anglijoje ir Portugalijoje. Šiose šalyse visos dienos mokykla traktuojama panašiai – tai įprasta mokykla, kurioje vaikai praleidžia daugiau laiko nei iki pietų, joje organizuojamos papildomos edukacinės veiklos, kurios gali būti siejamos ir su pirmoje dienos pusėje per pamokas analizuojamomis temomis. Praktinis tokios mokyklos įgyvendinimas kiekvienoje šalyje skiriasi.

– Kodėl?

– Pirmiausia tai lemia konkrečios šalies kultūros, ugdymo tradicijos, bendras socialinis ir ekonominis, politinis kontekstas. Kita priežastis – analizuotose šalyse ši ugdymo koncepcija buvo pradėta įgyvendinti dėl skirtingų priežasčių ir siekiama skirtingų tikslų. Tarkime, Vokietijoje norima gerinti vaikų mokymosi pasiekimus, užtikrinti socialinę integraciją, todėl akcentuojama pagalba mokymosi sunkumų turintiems, socialiai pažeidžiamų grupių vaikams… Suomijoje siekiama padidinti mokinių, ypač paauglių, pasitenkinimą mokykla siūlant individualius poreikius atitinkančias ir sumaniai derinamas formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas. Suomijos mokinai džiaugiasi vadinamosiomis „siestomis“ – ilgosiomis pertraukomis, per kurias galima atsipalaiduoti ir pailsėti.

Graikijoje ir Portugalijoje daugiau dėmesio skiriama neformaliajam švietimui. Beje, Portugalijoje labiau akcentuojama socialinė pagalba šeimai, užsienio kalbų mokymasis, o Graikijoje – mokinių kultūrinis ugdymas. Anglijoje ilgesnė mokymosi diena siejama su saugios aplinkos po pamokų užtikrinimu žemesnio socialinio ir ekonominio statuso šeimų vaikams.

– Kokia tokių mokyklų nauda vaikams?

– Bet kurios šalies Visos dienos mokyklos veiklos tikslas – teigiama įtaka vaikų mokymuisi, jų pasiekimams bei socialinei ir emocinei brandai. Daugumos šalių tyrimų rezultatai rodo, kad tokiose mokyklose didėja mokinių mokymosi motyvacija, nes vaikai būna saugioje ir juos palaikančioje aplinkoje, suteikiama tikslinė pagalba turintiems mokymosi sunkumų.

Mokymosi laiko pailginimas daro teigiamą įtaką mokinių savijautai ir elgsenai, didėja jų pasitikėjimas savimi, ypač imigrantų vaikų, gerėja mokinių, mokinių ir mokytojų santykiai.

Graikijos, Portugalijos tyrimai atskleidė, kad tėvai abejoja popietinio laiko mokykloje leidimo svarba, jų nuomone, visos dienos mokykla vaikams nesuteikia jokios kitos pedagoginės pagalbos ir naudos.

– Kokius neigiamus tokio ugdymo modelio aspektus akcentuoja užsienio šalių mokslininkai?

– Skirtingų šalių mokslininkai pabrėžia, kad dėl per ilgo mokykloje praleisto laiko, perkrauto mokinių tvarkaraščio, per didelio krūvio ar per ilgo buvimo toje pačioje klasėje gali padidėti vaikų nuovargis. Mažėja mokinių laisvo apsisprendimo ir veiklų pasirinkimo galimybės. Reikia nepamiršti, kad didėja ir mokytojų darbo krūvis.

Be to, visų šalių mokslininkai, analizuojantys visos dienos mokyklos problematiką, akcentavo finansavimo problemą – nepakankami finansiniai ištekliai gali riboti veiklų pasiūlą ir fizinių erdvių pritaikymą, aprūpinimą ugdomosiomis priemonėmis.

– Ar tokios mokyklos gali daryti teigiamą įtaką ne tik vaikų, bet ir visos šeimos gyvenimui?

– Taip, vaikų priežiūra ir kryptingas ugdymas visą dieną yra didelė parama dirbantiems tėvams. Kai kurių šalių tyrėjai, vertindami visos dienos mokyklos veiksmingumą, taip pat mini ir didesnį šeimos narių įsitraukimą į vaiko ugdymo procesus. Tačiau esama atvejų, kai tėvai išsako abejonių dėl visos dienos mokyklos. Štai Graikijos, Portugalijos tyrimai atskleidė, kad tėvai abejoja popietinio laiko mokykloje leidimo svarba, jų nuomone, be pagalbos rengiant namų darbus, visos dienos mokykla vaikams nesuteikia jokios kitos pedagoginės pagalbos ir naudos. Užsienio šalių patirtis tikrai svarbi kuriant ir įgyvendinant Visos dienos mokyklos modelį ir Lietuvoje.

– Dėkoju už pokalbį.