Vilniaus mokykloje pakvipo sovietmečiu: mokiniai darbų pamokas turėjo lankyti pagal savo lytį
Vil­niaus Šv. Kris­to­fo­ro gim­na­zi­jos ad­mi­nis­tra­ci­ja pa­žei­dė Mo­te­rų ir vy­rų ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mą, nes mo­kyk­la mer­gai­tėms ir ber­niu­kams ne­su­da­rė vie­no­dų są­ly­gų rink­tis tech­no­lo­gi­jų da­ly­ko prog­ra­mą, tei­gia­ma Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­rės pra­ne­ši­me spau­dai.

Į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi pareiškėjas, kurio vaikas, priešingai nei numatoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintoje (ŠMSM) ugdymo programoje, rugsėjį negalėjo pasirinkti jam įdomesnių technologijų pamokų.

Mokslo metų pradžioje gimnazistų grupės buvo sudarytos pagal lytį. Berniukams buvo paskirtas technologijų bei konstrukcinių medžiagų užsiėmimas, mergaitėms – gaminių dizaino. Atitinkamai, berniukai dirbo su medžiu, o mergaitės mokėsi siūti. Skundą pateikusio asmens nuomone, toks pamokų išdėstymas formavo stereotipą apie „moteriškus“ ir „vyriškus“ darbus.

Gimnazijos direktorė teigė, jog moksleiviai programas galėjo rinktis laisvai, tačiau pareiškėjo užfiksuoti tvarkaraščiai atskleidžia, kad technologijų dalykas dėstytas dviem grupėms: mergaitėms ir berniukams.

Kadangi mokiniai, priklausomai nuo lyties, ėjo pas skirtingus mokytojus, dėstančius skirtingas technologijų programas, vienos lyties mokiniai buvo supažindinti tik su vienu iš dviejų modulių. Vadinasi, tiek berniukams, tiek mergaitėms buvo sudarytos mažiau palankios sąlygos pasirinkti jiems įdomią programą – jie negavo visapusiškos informacijos apie savo galimybes.

Anot lygių galimybių kontrolierės, ši istorija dar kartą primena, kad, nors mokymų programos atnaujinamos, jų įgyvendinamas kartais vis dar grindžiamas įsišaknijusiais stereotipais. „Sulaukę 14-os metų, mokiniai įgyja teisę rinktis ir dorinio ugdymo pamokas. Vieni jų lanko etikos, kiti – tikybos užsiėmimus. Pabandykime įsivaizduoti, kad jų grupės suformuojamos ne pagal moksleivių interesus, bet pagal jų lytį. Ko gero, niekas ir nesuprastų, kodėl vadovautasi būtent šiuo kriterijumi“, – pavyzdį davė A. Skardžiuvienė.

Technologijų dalyko ugdymo programa susideda iš keturių sričių: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų bei elektronikos. 5–8 klasėse šios sritys yra privalomos visiems mokiniams. Vėlesnėse klasėse moksleiviai turi pasirinkti vieną. ŠMSM metodinėje medžiagoje moksleivių suskirstymas pagal lytis nėra įvardijamas.