Verslas padės mokykloms keistis
Es­ti­jos vers­li­nin­kai pra­ėju­sią sa­vai­tę įstei­gė švie­ti­mo ino­va­ci­jų fon­dą, ku­ris per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus šios sri­ties efek­ty­viau­sioms ini­cia­ty­voms skirs mi­li­jo­ną eu­rų. Lie­tu­vos vers­li­nin­kų ir švie­ti­mo en­tu­zias­tų jau ku­rį lai­ką puo­se­lė­ja­ma idė­ja su­telk­ti pa­stan­gas po­ky­čiams mo­kyk­lo­se taip pat jau įgy­ja kon­tū­rus.

„Negalime sakyti, kad mano verslas ar darbas nesusijęs su švietimu – visi kokiu nors būdu susiję su šia fundamentalia ir labai svarbia mūsų gyvenimo sritimi ir už ją esame atsakingi. Tačiau dabartine jos padėtimi nesame patenkinti, todėl visi turime prisidėti prie kuo greitesnių pokyčių. Į permainų mokyklose komandas man norisi suburti verslininkus, inovacijų specialistus, švietimo ekspertus ir entuziastus, savivaldybių darbuotojus, nevyriausybininkus, švietimo organizacijų užsienyje lyderius“, – idėją pristato jos autorius visuomenininkas ir verslininkas dr. Vladas Lašas. Jis pasakoja, kad jau kurį laiką gryninamos idėjos, koks pagalbos švietimui modelis veiktų efektyviausiai ir greičiausiai, nes šiais laikais permainų tempas labai svarbus.

Lukas Benevičius: "Norime parodyti, ko galima pasiekti sutelkus pastangas ir lėšas svarbių valstybei strateginių švietimo krypčių ilgalaikiams projektams./“lukasbenevicius.lt nuotrauka

Numatytos dvi veiklos kryptys: pirma, steigti fondą švietimo inovacijoms, antra, vienoje ar keliose savivaldybėse išbandyti, kaip veikia inovatyvūs edukologiniai projektai, o paskui juos multiplikuoti platesniu mastu. Jau sausį Ukmergėje vyks pirmasis idėjų mugės-švietimo kūrybinių dirbtuvių renginys, skirtas vietos verslininkams ir švietimo entuziastams suburti, kartu atrinkti idėjas bei modelius, kaip būtų galima greičiau ir efektyviau keisti situaciją.

Sėkmei reikia jos norinčiųjų

Kodėl pirmeive pasirinkta Ukmergė? V. Lašas pasakoja girdėjęs apie ukmergiškių entuziazmą tobulinti mokyklų darbą. Jie pirmieji Lietuvoje pasitvirtino mokytojo profesijos prestižo ir jaunų mokytojų pritraukimo programą. O pozityvūs pokyčiai greičiausiai įmanomi ten, kur būtų kritinė masė norinčių keisti situaciją, kur sutaria savivalda, švietimo entuziastai, verslo žmonės, jauni technologijų specialistai. Suvienijus jų idėjas ir pastangas galima patikrinti, kas mažu masteliu veikia geriausiai, efektyviausiai, greičiausiai, ir parodyti kelią kitiems, multiplikuoti gerąją patirtį. Be kita ko, prie idėjos pradininkų ketina prisidėti ir kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Tauragės. Tokią galimybę svarsto ir kelios kitos.

Komandos, įgyvendinančios idėją sutelkti jėgas dėl švietimo, narys švietimo konsultantas Lukas Benevičius prieš kelias dienas su Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėju Vaidotu Kalinu jau aptarė kelias galimas regionines idėjas. L. Benevičius džiaugiasi, kad šis savivaldybės darbuotojas – tikras švietimo entuziastas, buvęs mokyklos vadovas. Ukmergiškiai patys jau išgrynino dešimt idėjų, kurioms įgyvendinti reikėtų finansavimo.

Pavyzdžiui, viena mokykla turi jau daug metų neveikiančią observatoriją. Kilo idėja ją atgaivinti, paversti edukaciniu centru, kuriuo naudotųsi visas regionas, ir ne tik jis. Kita idėja – apleistą pastatą Ukmergės centre paversti visų mokyklų bendromis darbų pamokų dirbtuvėmis, kur vaikai įgytų realių darbinių įgūdžių, pavyzdžiui, prižiūrima mokytojo klasės komanda per tam tikrą laiką turėtų pastatyti sieną. Praktinis mokymas vaikus labiau įtraukia, o nedideliame mieste, kur daug vaikų iš socialiai remtinų šeimų, tokie įgūdžiai praverstų ir bandant įsitraukti į darbo rinką. Viena mokykla turi planą įrengti atvirą visoms mokykloms inovacijų laboratoriją su chemijos, fizikos eksperimentams skirta įranga.

Švietimo ekspertas L. Benevičius pažymi, kad švietime labai trūksta dalijimosi resursais, o tai padėtų spręsti nemažai problemų. Tad reikia ne tik suvienyti verslininkus pagelbėti mokyklai, bet ir pačioms ugdymo įstaigoms padėti pamatyti, kad jos pačios turi nemažai resursų, tik reikia išmokti jais kartu naudotis.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas V. Kalinas sako, kad mokykloms trūksta ne tik finansinės paramos, bet ir paramos dalijantis patirtimi. Tam savivaldybėje pradėta kurti bendrystės koncepcija „Koja kojon“, kuria remdamiesi visi kartu – ir mokyklos, ir savivaldybės tarnybos, ir verslininkai – susivienytų dėl moksleivių ugdymo kokybės, kartu spręstų švietimo problemas. „Šiais laikais nebetinka kaulyti pinigų iš verslininkų – su jais turi būti kitokie santykiai, jie turi jausti, kad prisidėdami kuria pridedamąją vertę tose srityse, kurios svarbios verslui, kad jie – pokyčių dalyviai“, – pabrėžia V. Kalinas. O jų patirtis, projektų valdymo gebėjimai yra neįkainojama vertybė generuojant ir realizuojant idėjas, mokyklose diegiant verslumo ugdymo, finansinio raštingumo įgūdžių lavinimo programas. Žinoma, jų parama labai daug prisideda ir prie idėjų realizavimo spartos: kol parašomas projektas, kol jis įvertinamas, kol pinigai jam pasiekia adresatą, praeina ir keleri metai. O kai kurias idėjas norisi įgyvendinti neatidėliojant.

Vaidotas Kalinas: "Šiais laikais nebetinka kaulyti pinigų iš verslininkų. Jie turi jausti, kad prisidėdami kuria pridedamąją vertę ir yra pokyčių dalyviai.“/Dainiaus Vyto nuotrauka

Jau išbandyta kituose projektuose

Tokį modelį, kai jis testuojamas viename regione, o paskui multiplikuojamas kitur, V. Lašas jau išbandė. Prieš keletą metų verslininkas su bendraminčiais ėmė ieškoti išeičių Lietuvoje sprendžiant savižudybių masto problemą. Kartu su keletu profesionalų, aktyvių žmonių jis nutarė pradėti nuo Kupiškio, mat šis rajonas buvo viena tamsiausių dėmių savižudybių žemėlapyje. Šios srities specialistai išmokė vietos žmones, kaip teikti pagalbą, padėjo jiems susiburti į komandą, parinko jai vietos lyderius. Jau kelerius metus V. Lašas vietos specialistams apmoka visas jų suteiktas žmonėms nemokamas psichologo konsultacijas. Tačiau verslininką ypač džiugina, kad atsirado ir vietinių rėmėjų, pavyzdžiui, vienas ūkininkas remia telefoninės psichologinės paramos grupę.

„Be ypatingos vietos valdžios ar Vyriausybės paramos pavyko pasiekti pokyčių, tai rodo ir statistika. Pasitelkę ekspertus, taip pat ir iš JAV bei Norvegijos, vietos verslą, „Rotary“ klubų tinklus (tiek vietinius, tiek ir pasaulinius), pasiūlėme problemos sprendimą. Jį išbandėme mažoje teritorijoje, o paskui jį ėmė perimti ir kitos savivaldybės, dabar jų jau 11. Kai tampa akivaizdu, kad situaciją įmanoma keisti, atsiranda sekėjų, kurie patys, net nelaukdami paramos iš išorės, buria savo bendruomenes ir keičia padėtį. Toks kelias būtų ir bandant spręsti švietimo problemas“, – mąsto V. Lašas. Tokio pagalbos sprendžiant opias problemas modelio esmė – nesistengti daryti pokyčių už vietos žmones, bet būti pokyčių katalizatoriais, skatintojais, padėti suburti vietos resursus, kūrybinio proceso metu padėti išgryninti idėjas, kurios turi didžiausią potencialą ir didžiausią rėmėjų bei įgyvendintojų komandą, įtraukti verslininkus ne tik aukoti pinigų, bet ir kartu kurti pokyčius, kad verslininkai jaustųsi to proceso dalimi.

Jis atkreipia dėmesį, kad gerų švietimo iniciatyvų yra nemažai, tik reikia didesnio Vyriausybės, valstybės palaikymo. Taip pat reikia gebėti tas iniciatyvas multiplikuoti, taip didinant jų poveikį ir efektą.

Verslininkas pažymi, kad dažnai nuo idėjų įgyvendinimo atgraso pinigų stygiaus baimė. Tačiau, pasak V. Lašo, panaudojant šiuolaikinius metodus ir skaitmenines platformas daug ką galima padaryti dešimtkart pigiau nei prieš keletą metų.

Neskirtas valstybės funkcijoms atlikti

Kitas švietimo pokyčių iniciatorių veiklos vektorius – specialus švietimo fondas. L. Benevičius piešia viziją: jį remtų skirtingos verslo organizacijos, filantropai, visuomenės grupės, o lėšos būtų skirtos opiausioms, aktualiausioms, ilgalaikėms švietimo problemoms spręsti. Pavyzdžiui, jauniems žmonėms pritraukti, kad jie rinktųsi mokytojo profesiją, mokytojų inžinerinės, modernių technologijų pakraipos įgūdžiams stiprinti. Juk mokyklose yra nemažai modernios įrangos, bet ji menkai naudojama dėl tokių įgūdžių trūkumo.

Į fondo veiklą, pasak L. Benevičiaus, būtų siekiama įtraukti švietimo srityje jau gerai veikiančias nevyriausybines organizacijas: „Pavyzdžiui, „Renkuosi mokyti!“ kasmet parengia apie 30 jaunų mokytojų. Kodėl tokios programos neišplėtus mažiausiai triskart? Tam reikia ir finansinių išteklių. Dabar iniciatyvą remia „Maxima grupės“ įsteigtas fondas. Norime prisidėti prie pokyčių suvienydami keliasdešimt verslo įmonių. Dabar esama organizacijų, kurios finansuoja švietimo įstaigas, bet vienais metais – vieną, kitais – kitą. Norime parodyti, ko galima pasiekti sutelkus pastangas ir lėšas svarbių valstybei strateginių švietimo krypčių ilgalaikiams projektams.“

V. Lašas pabrėžia: „Toks fondas neturėtų būti valstybės pakaitalas tam, už ką visi sumokame mokesčius. Jie turi būti teisingai ir efektyviai nukreipti į visuomenei svarbias sritis, o švietimas – viena svarbiausiųjų. Fondas galėtų būti gerų iniciatyvų katalizatorius, skirtas joms išgryninti, išjudinti, patikrinti ir multiplikuoti.“

Verslininkui teko nemažai bendrauti su Didžiojoje Britanijoje veikiančio „Big-Change“ švietimo inovacijų pokyčių fondo atstovais. Šis fondas telkia įvairių sričių žmones, norinčius prisidėti prie švietimo pokyčių, taip pat ir verslininkus, tam kaupia pinigus. Prieš kelias dienas apie tokio švietimo fondo, kuris į švietimo projektus per artimiausius trejus metus investuos milijoną eurų, steigimą paskelbė estai.

Vladas Lašas: „Fondas bus skirtas švietimo inovacijoms. Jis neturėtų būti valstybės pakaitalas tam, už ką visi sumokame mokesčius."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

V. Lašas jau buria pagalbą ir lietuviškajam projektui: konsultuojasi su švietimo iniciatyvų ir inovacijų autoriais iš JAV ir Jungtinės Karalystės.

Ką pats minėtos idėjos iniciatorius pasiūlys jau netrukus vyksiančiai idėjų mugei? V. Lašas mano, kad reikia rasti vaikus mokytis motyvuojančių paskatų, kad darydami patinkamus dalykus pajustų, kam jiems gyvenime reikės chemijos, matematikos ar fizikos.

Neseniai Balyje jis apsilankė vieno amerikiečio švietimo entuziasto įkurtoje garsioje pasaulyje Žaliojoje mokykloje ir matė, kaip moksleiviai džiaugėsi be suaugusiųjų pagalbos patys suskaičiavę, suprojektavę ir pastatę pastatą iš bambuko. O mūsų mokyklose dažnai viskas sudėliota taip, kad nebelieka įdomumo, galimybės iniciatyvai. Pasak V. Lašo, reikia daugiau lankstumo, laisvės ir priemonių. Pavyzdžiui, toks yra jaunų modernių technologijų specialistų projektas, prie kurio ir jis pats yra prisidėjęs, – pažintinė, skaitmenizuotos gamybos „Meškėnų laboratorija“. Projektas net pateko tarp geriausių Europos skaitmeninių edukacinių iniciatyvų.

„Valstybė daugiau kaip penkerius metus kalba apie STEAM gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrus, bet vis dar nesugeba jų įgyvendinti, o mums pavyko suburti entuziastų komandą ir 100 kartų mažesnėmis investicijomis, nei numato valstybė, sukurti veikiančią laboratoriją. Ji važinėja po mokyklas, parodo, ką galima padaryti, ir savo pavyzdžiu pademonstruoja, kaip imtis patiems daryti tai, ką jau seniai turėjo padaryti valstybė“, – sako V. Lašas, siūlydamas laužyti įsisenėjusius švietimo stereotipus.