Valstybė nerems papildomai į neformalų vaikų švietimą investuojančių tėvų
Tė­vai, in­ves­tuo­jan­tys į ne­for­ma­lų vai­kų švie­ti­mą, ne­gaus gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) leng­va­tų.

Seimas pirmadienį atmetė konservatoriaus Lauryno Kasčiūno parengtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta valstybei papildomai remti tėvus, investuojančius į neformalų vaikų švietimą. Už tai, kad pakeitimai nebūtų svarstomi, balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 29, susilaikė 10 parlamentarų.

L. Kasčiūnas siūlė leisti tėvams, deklaruojant pajamas, susigrąžinti dalį pajamų, investuotų į vaikų neformalų švietimą.

Finansų ministerija prognozuoja, kad jei būrelius lankytų 50 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, o išlaidos už kiekvieną vaiką būtų 40 eurų per mėnesį, valstybės ir savivaldybių biudžetams tai kainuotų iki 11 mln. eurų per metus.

L. Kasčiūno skaičiavimais, vieno būrelio kaina yra apie 35–80 eurų per mėnesį, todėl panaudojus neformaliojo ugdymo krepšelio lėšas (15 eurų), tėvams tenka mokėti dar 20–65 eurus. Anot jo, jei ši suma būtų atimama iš apmokestinamųjų pajamų, žmogaus grynosios pajamos padidėtų 36–120 eurų per metus.

Parlamentaro duomenimis, 2016–2017 mokslo metais būrelius lankė tik 31 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.

„Šiuo metu galiojanti neformalaus švietimo krepšelio sistema turi labai daug rimtų bėdų. Ji negalioja ikimokyklinio ugdymo vaikams. Taip pat ji galioja tik vienam vaikui ir už vieną būrelį. Jei tėvai nori investuoti į savo vaikų neformalų ugdymą, jų bendrų kompetencijų stiprinimą, į sportinę veiklą, į kitus būrelius, šiandien jie realiai tais paskatos mechanizmais pasinaudoti negali“, – aiškino parlamentaras.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad vaikų ugdymui lėšų turi pakakti, nes nuo kitų metų iki 50 eurų didinami vaiko pinigai, o taip pat augs švietimo įstaigų finansavimas, o daugiau lėšų, pasak jo, nėra, nes „biudžeto galimybės yra išnaudotos“.