Vaikų Nobelis ir lietuviškos sąsajos
Tarp­tau­ti­nės vai­kų ir jau­ni­mo li­te­ra­tū­ros ta­ry­bos (IB­BY – In­ter­na­tio­nal Board on Books for Young Peop­le) kong­re­sas ren­gia­mas kas dve­jus me­tus. Šie­met ja­me da­ly­va­vo lie­tu­vių bib­lio­te­ki­nin­kai, ra­šy­to­jai, ver­tė­jai, vai­kų ir jau­ni­mo li­te­ra­tū­ros ty­ri­nė­to­jai. Iš vi­so šiai or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­so 79 ša­lys, nuo 1993 me­tų – ir Lie­tu­va.

36-asis kongresas vyko Atėnuose, jo tema – „Rytai susitinka su Vakarais“. Tradiciškai po perskaitytų pranešimų, įvykusių susitikimų su kūrėjais bei diskusijų buvo įteiktas vaikų literatūros apdovanojimas – Hanso Christiano Anderseno medalis, dar vadinamas vaikų Nobeliu.

„Savo delegatus labai palaikėme. Kai Rūta Jonynaitė lipo į sceną atsiimti diplomo, rėkėme garsiau už jungtinę Lotynų Amerikos delegaciją.“

Trys literatūros dienos

Prieš dvejus metus Naujojoje Zelandijoje buvo paskelbta, kad 2018-ųjų IBBY kongresas vyks Turkijoje, tačiau jau po pusmečio Turkijos IBBY skyrius atsisakė organizuoti renginį dėl šalyje susiklosčiusių nepalankių ekonominių aplinkybių ir politinės situacijos. Tada renginį perėmė graikai, jau žinoma, kad kitas IBBY kongresas vyks Maskvoje.

„Jį organizuojanti šalis rūpinasi iškilmingais, meniškais atidarymais – suka galvą, kaip įdomiau pradėti renginį, pakviesti garsių mokslininkų ir rašytojų, – pasakojo Atėnuose viešėjęs vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba. – Kiekviena šalis „Garbės sąrašui“ teikia tris knygas: naują, sukurtą per dvejus metus, išverstą vertėjo ir dailininko knygą. Paskui jos rodomos parodoje. Šiemet kongresas buvo sutrumpintas iki trijų dienų, taigi dalyviai turėjo rinktis, kurių pranešimų, seminarų eiti pasiklausyti.“

Kelionė į Tandadriką

Iškilmingas būna H. C. Anderseno medalio teikimas, jo metu pristatomi laureatai, šie sako padėkos kalbas. Šiemet apdovanojimai įteikti japonų autorei Eiko Kadono ir rusų dailininkui Igoriui Oleinikovui.

E. Kadono (g. 1935) vaikystė prabėgo karo metais, ji anksti neteko mamos, augo su tėčiu, buvo atskirta nuo šeimos. Šiuos keturis motyvus, vyraujančius jos dramatiškose, tačiau pozityviose knygose, pabrėžia kritikai.

I. Oleinikovas (g. 1954) neturi meninio išsilavinimo, niekada nestudijavo dailės, tačiau dirbo kino studijose. „Dailininkas domisi nonsenso literatūra – iliustravo Daniilo Charmso, Josifo Brodskio, Edwardo Learo knygas. Didžiausias džiaugsmas buvo atrasti, kad jis iliustravo Vytautės Žilinskaitės „Kelionę į Tandadriką“. Jei leidykla sugalvotų ją išleisti su I. Oleinikovo iliustracijomis, tai būtų kultūrinis įvykis“, – įsitikinęs K. Urba.

Garsesni už lotynų amerikiečius

Garsėjame tuo, kad į kongresą atvyksta didelė delegacija iš Lietuvos. Šiemet į Graikiją vyko vienuolika lietuvių. K. Urba džiaugėsi, kad tarp jų – daug jaunų žmonių. „Keičiasi kartos ir matau, kad jaunosios kolegės – lyg gerai išpurenta dirva. Į ją greit sukrinta geros idėjos, kurios mums, dešimtį kartų tai girdėjusiems, praslenka pro ausis, – sakė K. Urba ir pridūrė: – Savo delegatus labai palaikėme. Kai Rūta Jonynaitė lipo į sceną atsiimti diplomo, rėkėme garsiau už jungtinę Lotynų Amerikos delegaciją.“

Pirmąkart į kongresą keliavo aktorė, rašytoja ir vertėja Diana Gancevskaitė. Nuvažiavo ir nustebo dėl pranešimų gausos. „Įsiminė kanadiečių rašytojos, vaikų teisių aktyvistės Deborah Ellis pranešimas „Diena prieš jiems duodant įsakymą“. Rašytoja dirba karo zonose, karštuose taškuose, Kanadoje – su nuteistais nepilnamečiais. Buvo įdomu išgirsti, kaip visuomenėje „nurašytuosius“ ar viltį praradusius žmones išgelbėja literatūra“, – prisiminė D. Gancevskaitė.

Tėvai ir vaikai skaito tą patį

Iš viso į „Garbės sąrašą“ pateikti 73 nauji kūriniai. „Iš jų žinome du – mūsų pačių pateiktą Ilonos Ežerinytės „Sutikti Eidą“ ir Ulfo Starko „Meilės kontrolinį“. Visos kitos knygos buvo mįslė, – kalbėjo Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotoja Eglė Baliutavičiūtė ir nupasakojo vaikų literatūros tendencijas: – Mažiausia knygų – vaikams iki septynerių metų. Tai suprantama, nes dažniausiai jose dominuoja iliustracijos, ir jos patenka į dailininko knygų kategoriją. Taip pat nedaug buvo knygų vyresniems paaugliams. Įsigali realistinė literatūra, tikros, biografinės istorijos. Tai atitinka ir suaugusiųjų literatūros tendencijas, kas šiuo metu populiaru.“

Lietuviai „Garbės sąrašui“ teikia knygas, kurios anksčiau buvo įvertintos Metų knygos rinkimuose. Be „Sutikti Eidą“, į Atėnus nuvežta Aušros Kiudulaitės iliustruota „Laimė yra lapė“ ir R. Jonynaitės išversta knyga „Drambliai nematomi“.

K. Urba teiravosi: „Kaip pasikeitė Rūtos gyvenimas po to, kai ji antrąkart pateko į „Garbės sąrašą“? „Iš tiesų jaučiuosi įvertinta, pagerbta ir norėčiau, kad dabar į jį patektų jaunesni, – sakė vertėja, į IBBY kongresą vykusi ketvirtą kartą. – Kiekvieną sykį parsivežu didelį turtą – knygas, kurias varčiau, kurios paliko įspūdį. Visada galvoju, ką būtų galima išleisti Lietuvos vaikams, ir ką padaryti, kad jos jiems būtų įdomios.“

Skaitantys pirštai

Skaitymo skatinimo premija šiemet skirta prancūzų projektui „Les Doigts Qui Revent“ (liet. skaitantys pirštai). Skirtingai nei H. C. Anderseno medalis, ši premija yra piniginė – laimėtojas gauna 10 tūkst. JAV dolerių. Į ją pretenduoti gali organizacija, kuri skaitymo programą vykdo jau dvejus metus ir ją išplėtojo keliose šalyse, arba ją galima pritaikyti svetur.

„Premija įteikta tais pačiais metais, kai gimiau, tuomet IBBY kongresas vyko Tokijuje. Anksčiau ją gaudavo trečiojo pasaulio šalys, ten į atokius kraštus knygos vaikams gabentos drambliais, o bibliotekėlės steigtos džiunglėse, – juokavo kita M. Mažvydo bibliotekos darbuotoja Inga Mitunevičiūtė. – Europos šalys šioje srityje atrodė pernelyg raštingos ir išsilavinusios. Prancūzai premiją gavo po ilgos pertraukos. Jų iniciatyva mus įkvėpė. Ši organizacija gamina taktilines knygas, kurios parašytos Brailio raštu ir iliustruotos – skirtos matantiems bei turintiems regėjimo negalią.“

„Les Doigts Qui Revent“ organizacija įsteigta 1993 metais, kai taktilinės knygos buvo retenybė. Iki šiol jas gaminti brangu – vieno egzemplioriaus savikaina yra 135 doleriai, todėl dauguma organizacijos darbuotojų dirba savanoriškai.

„Mes, lietuviai, esame kuklūs. Bet, manau, būtų visai realu tokį kongresą surengti Lietuvoje. Mes taip pat turime gerų iniciatyvų ir ką papasakoti“, – po 2018-ųjų IBBY kongreso tikino leidyklos „Tikra knyga“ vadovas Jaunius Lingys.