Tyrimas: technologijų amžiuje būtina galvoti apie moksleivių emocinę gerovę
Moks­lei­vių emo­ci­nė ge­ro­vė vis la­biau lems jų sėk­mę mo­kan­tis ir vė­liau įsit­vir­ti­nant dar­bo rin­ko­je. Kaip ro­do „Mic­ro­soft“ ty­ri­mas, di­džio­ji da­lis mo­ky­to­jų su­tin­ka, jog aukš­tes­nį emo­ci­nės ge­ro­vės ly­gį tu­rin­tys moks­lei­viai pa­sie­kia ge­res­nių aka­de­mi­nių re­zul­ta­tų, leng­viau vys­to sa­vo ko­mu­ni­ka­ci­nius įgū­džius. Ta­čiau tik pu­sė apk­laus­tų mo­kyk­lų tu­ri ofi­cia­lias emo­ci­nės ge­ro­vės for­ma­vi­mo gai­res – pe­da­go­gai pa­si­ges­ta re­sur­sų ir ly­de­rys­tės iš sa­vo va­do­vų.

„Microsoft“ užsakymu atliktas „The Economist Intelligence Unit“ tyrimas rodo, kad mokyklose emocinės gerovės ir su ja susijusių socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymo prioritetas pastaruoju metu ženkliai padidėjo. 70 proc. apklaustų pedagogų sutinka, jog šios srities svarba išaugo nuo tada, kai jie pradėjo savo karjerą pradinėse ar vidurinėse mokyklose.

Apklausus beveik 800 mokytojų, mokyklų vadovų 15 skirtingų pasaulio šalių (nuo Švedijos iki Meksikos), paaiškėjo bendra tendencija – 80 proc. jų sutinka, kad pozityvios emocijos yra kritinės geresniems akademiniams rezultatams bei kad emocinė gerovė padeda vystyti komunikacijos ir kitus kritinius moksleivių įgūdžius.

„Technologijoms keičiant darbo rinką, į kurią vėliau įsilies dabartiniai moksleiviai, vis svarbesni tampa tokie įgūdžiai, kaip kūrybiškumas, empatija ir tarpusavio supratimas. Pedagogai atliks vis svarbesnį vaidmenį, kad moksleiviai šiuos įgūdžius ugdytų dar mokyklos suole. Mokyklų vadovams neišvengiamai teks įtraukti šią sritį į savo prioritetus, o mokytojams – išnaudoti ir naujus įrankius, padedančius ugdyti savybes, prisidedančias prie aukštesnio moksleivių emocinės gerovės lygio“, – sako Evaldas Stalioraitis, „Microsoft“ Akademinio segmento vadovas Baltijos šalims.

Kaip rodo tyrimas, pusė apklaustų pedagogų jau turi oficialias emocinės gerovės formavimo gaires, penktadalis jas kuria, o dar tiek pat – skatina emocinę gerovę be jokių oficialių vidinių gairių. 64 proc. apklaustų pedagogų nurodė, jog mielai tai darytų aktyviau, tačiau jiems trūksta resursų ar laiko. 71 proc. mano, kad pokytis jų mokyklose pirmiausia turėtų prasidėti vadovų lygyje.

Pedagogai, kurie save nurodė mokyklos lyderiais, dažniau nei kiti apklaustieji turi formalias emocinės gerovės skatinimo gaires bei yra labiau linkę sekti konkrečius kriterijus, kaip sekasi įgyvendinti pokyčius. Be to, jie dažniau nei kiti mokytojai sutinka, kad saugi ir svetinga klasės aplinka bei laisvė moksleiviams reikšti savo mintis daro teigiamą įtaką jų emocinės gerovės lygiui.

Apklausa atskleidė, kad šiame procese svarbų vaidmenį atlieka ir technologijos. 58 proc. apklaustųjų nurodė, kad didinti emocinės gerovės lygį padeda mokymuisi skirtos įvairios programos ar žaidimai (pavyzdžiui, žaidimas „Minecraft Education Edition“), nes jos praplečia mokymosi patirtį. Dar pusė tyrimo dalyvių mato naudą ir bendradarbiavimo įrankiuose (pavyzdžiui, bendradarbiavimo platforma „Teams“), kurie skatina moksleivių bendravimą, bei duomenų analizės įrankiuose, kurie padeda sekti pokyčių progresą.