Tyrimas: 37 proc. devintų – dvyliktų klasių mokiniai susiduria su mokytojų smurtu
Mo­kyk­lo­je sau­giai jau­čia­si 75 proc. moks­lei­vių, 25 proc. sa­ko, kad jie pa­tys ar­ba kla­sės drau­gai su­si­du­ria su smur­tu, ro­do Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos at­lik­ta apk­lau­sa.

Daugiausiai moksleivių atsakė, kad su smurtu susidūrė mokykloje, iš kitų mokinių – tokį atsakymą rinkosi 82,8 proc. 5–8 klasių moksleivių, 72,7 proc. pradinukų ir 58,9 proc. vyriausiųjų klasių mokinių.

Apklausos rezultatai trečiadienį pristatyti bendrame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto bei Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje.

Susidūrę su smurtu iš mokytojų pusės nurodė 37,3 proc. 9–12 klasių mokinių, 19,8 proc. 5–8 klasių mokinių ir 18,2 proc. pradinukų.

Susidūrę su smurtu iš mokytojų pusės nurodė 37,3 proc. 9–12 klasių mokinių, 19,8 proc. 5–8 klasių mokinių ir 18,2 proc. pradinukų. Tuo tarpu gatvėje su smurtu dažniausiai susidūrė pradinukai (27,3 proc.), vyresniųjų klasių grupėse šis skaičius buvo apie 18 procentų. Su smurtu namuose pradinukai išvis sakė nesusidūrę, 5–8 klasių mokinių tokių buvo 9,7 proc. ir 9–12 klasių mokinių – 15,3 procentų.

Pradinukai dažniausiai nurodė susidūrę su fiziniu smurtu (43 proc.), o vyresniųjų klasių mokiniai – psichologiniu (29 proc. 5–8 klasių mokinių ir 25 proc. 9–12 klasių mokinių).

Į klausimą, kaip jaučiasi susidūrę su smurtu, moksleiviai dažniausiai nurodė jaučiantys liūdesį, susvyravusį pasitikėjimą savimi, kylančia agresija.

Iš 23 apklaustų pradinukų du tokioje situacijoje sakė, kad kyla minčių apie savižudybę, 5–8 klasių grupėje tai nurodė 49 moksleiviai iš apklaustų beveik septynių šimtų, 9–12 klasių grupėje – 159 iš daugiau kaip 2 tūkst. apklaustųjų.

Klausiami, kaip susidoroja su patirtu smurtu, pradinukai bei 5–8 klasių moksleiviai dažniausiai nurodė apie tai kalbantys su tėvais, o 9–12 klasių moksleiviai – pasiguodžiantys draugams.

Iš apklaustų moksleivių 88 proc. patvirtino, kad jų mokykloje dirba psichologas, 12 proc. nurodė, kad psichologo nėra.

Jaunesnieji moksleiviai labiau linkę kreiptis pagalbos į psichologą, tuo tarpu iš visų apklaustų 9–12 klasių moksleivių beveik pusė (923) nurodė, kad į psichologą nesikreiptų.

Klausiami, kaip susidoroja su patirtu smurtu, pradinukai bei 5–8 klasių moksleiviai dažniausiai nurodė apie tai kalbantys su tėvais, o 9–12 klasių moksleiviai – pasiguodžiantys draugams.

Į klausimą, ar kreiptųsi pagalbos į klasės auklėtoją, dažniausiai teigiamai atsakė pradinukai (74 proc.) ir 5–8 klasių mokiniai (65 proc.), o 9–12 klasių mokiniai apylygiai pasiskirstė abejose pusėse – teigiamai atsakė 47 proc., neigiamai 53 procentai.

Mokytojų grupėje į klausimą, ar susiduria su smurtu mokykloje, 18 proc. atsakė susiduriantys asmeniškai, 15 proc. teigė, kad susiduria kolegos, o 67 proc. sakė nesusiduriantys ir mokykloje besijaučiantys saugiai. Tarp smurto rūšių, su kuriomis susiduria, dažniausiai įvardijo psichologinį: pravardžiavimu, grasinimu, manipuliavimu.

Apklausos duomenimis, dažniausiai šis smurtas kyla iš mokinių (268 atsakymai), bet 70 mokytojų atsakė, jog iš kitų mokytojų, 49 – administracijos.

Lietuvos moksleivių sąjungos šį rugsėjį surengtoje apklausoje dalyvavo per 4 tūkst. respondentų, iš jų 2,9 tūkst. moksleiviai ir per tūkstantis mokytojų.

Daugiausiai apklausta 9–12 klasių mokinių (76 proc. nuo visų), 5–8 klasių moksleivių sudaro 23 proc. tyrimo imties, pradinukų – vieną procentą.