Trijulės santuoka: iš reikalo, o gal be reikalo
Sei­me va­kar nuo ry­to bū­ria­vo­si ke­lių uni­ver­si­te­tų nuo­la­ti­niai ir lai­ki­nie­ji rek­to­riai. Lie­tu­viš­ka rea­ly­bė: nuo­la­ti­niai – vy­rai, lai­ki­no­sios – mo­te­rys. Kaž­ku­ris pa­šmaikš­ta­vo, kad su­si­rink­ta dėl san­tuo­kos. Ki­tas pri­dū­rė – san­tuo­kos iš rei­ka­lo. Kaž­kas taik­liai par­ep­li­ka­vo – o gal be rei­ka­lo.

Sakoma, kad Seimo posėdžių salė šiek tiek panaši į teatrą, kur neretas parlamentaras kalbas rėžia norėdamas apie save priminti, oratoriaus gebėjimus pademonstruoti, savo aktyvumo statistiką pagerinti. O tikrasis darbas verda komitetuose. Vakar jis „virė“ Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK). Mūšis – žūtbūtinis: prieš penktadienio Seimo posėdyje planuojamą priimti nutarimą dėl Vytauto Didžiojo (VDU), Lietuvos edukologijos (LEU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetų jungtuvių, tai buvo galimybė šį procesą sustabdyti arba pakoreguoti.

Ko verti ministrės ir Vyriausybės pamąstymai apie mokslo kokybę, jei studijų negalintį vykdyti universitetą norima integruoti į kitą, o ne likviduoti?

Reziumuojant galima pasakyti: karštos diskusijos tebuvo tuščias oro virpinimas. Visi posėdžio dalyviai nuosekliai laikėsi savo vaidmenų. Komiteto pirmininkui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Eugenijui Jovaišai, beje, buvusiam LEU Istorijos fakulteto dekanui, pyktį kėlė, jo manymu, bandymai sustabdyti jungimosi procesą. „Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas visus siūlymus peikė, kita „valstietė“ – Aušra Papirtienė jam lakoniškai pritarė. Dovilė Šakalienė, jau buvusi ir „valstiečių“, ir liberalų frakcijų narė, dabar prisidėjusi prie Lietuvos socialdemokratų frakcijos, tarp trumpųjų žinučių rašymo išdėstė savo poziciją tik dėl vieno siūlymo. Pora kitų komiteto narių dirbo vien rankomis – balsavo, bet netarė nė žodžio. Dažnu siūlymu balsuojama buvo taip: keturi – „prieš“, penki susilaikė, vadinasi, nepriimta.

Šventą darbo valandą, sprendžiant tokį svarbų klausimą, komiteto narių Dainiaus Kepenio, Jaroslavo Narkevičiaus ir Kęstučio Smirnovo niekas nei pasigedo, nei paaiškino, kodėl jų ten nebuvo.

Komiteto garbei tenka pastebėti: gerai, kad bent jau niekas nesipiktino ir neprieštaravo, jog šiam klausimui skirtas pusvalandis ištįso trigubai. Tačiau kam buvo toptelėję į galvą diskusijai, į kurią buvo pakviesti universitetų vadovai, švietimo ir mokslo ministrė, studentų atstovas, skirti tik pusvalandį?

LEU reikėtų likviduoti, o ne reformuoti

Seimo ŠMK posėdis prasidėjo nuo Mišrios Seimo narių grupės atstovo Gintaro Steponavičiaus paklausimo: argi nieko nekeičia faktas, kad vieno iš trijų norinčių jungtis universitetų – LEU veiklą Studijų kokybės vertinimo centras antrą kartą įvertino neigiamai. Pagal įstatymą iš jo reikėtų atimti teisę vykdyti studijas, o ne sujungti su kitu universitetu ar prie šio prijungti.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė paaiškino visas formalias procedūras: LEU gali pateikti skundą iki sausio 15 dienos. Jei to nebus padaryta, sprendimas įsiteisės, ir ministrė panaikins leidimą vykdyti studijas. Paisant studentų interesų – kad jie galėtų baigti šią sesiją, ji ketina siūlyti tai padaryti nuo liepos. Toliau jaunuoliai mokytųsi jau kaip VDU studentai, tačiau tai darytų Vilniuje.

Biurokratinės procedūros aiškios. Tačiau ko verti ministrės ir Vyriausybės pamąstymai apie mokslo kokybę, jei studijų negalintį vykdyti universitetą norima integruoti į kitą, o ne likviduoti? LEU laikinoji rektorė Vilija Salienė (rektorius Algirdas Gaižutis atsistatydino Seimui pritarus universitetų jungimuisi) teisinosi, kad studijos įvertintos gerai, o vertintojams kliuvo kitos universiteto darbo spragos. Be to, LEU bėdas lėmė ir sumažintas valstybės finansavimas. Tačiau ministrė atkirto, kad studijos be mokslo negali būti kokybiškos.

Komitete ginčai virė ne tik dėl studijų kokybės, bet ir dėl LEU nekilnojamojo turto. G. Steponavičius kėlė klausimą, kad baigus pertvarką jį turėtų perimti Vyriausybė. LEU senato pirmininkas Audronius Vilkas siūlė nesvarstyti šio klausimo. Jam pritarė VDU rektorius Juozas Augutis, sakydamas, kad nereikėtų imtis detalių.

Tačiau ministrė buvo kategoriška: LEU studentai turi teisę baigti studijas Vilniuje, jie savo krepšelį galės persinešti ir į kitą universitetą. Tačiau baigus jungimosi procesą LEU patalpos Vilniuje turi būti perduotos Vyriausybei, o ši už jas gautas lėšas reinvestuos į pedagogų rengimą. Dauguma komiteto narių, išskyrus A. Gumuliauską ir A. Papirtienę, pritarė tokiai nuostatai.

Vis dėlto net ir jokių argumentų nepaveikiamus du Seimo narius pralenkė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas, pareiškęs, kad reikia paisyti studentų interesų. Tuos interesus jis supranta taip: jei kam nepatiktų reforma ir jie nutrauktų studijas, jiems turi būti kompensuojamos visos su studijomis susijusios išlaidos.

Paaiškėjo, kad studentų interesas – ne gauti kokybišką išsilavinimą, o mesti studijas, jei negalės gauti studijoms netinkamu pripažinto universiteto diplomo.

Ministrė Jurgita Petrauskienė pripažino, kad universitetų trijulės jungtuvės aukštųjų mokyklų pertvarkos Kaune neišsprendžia.

Kas bus sujungus tris universitetus

Keisčiausia, kad pagrindinis siūlymų komitetui autorius buvo ne ŠMK, o Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Andrius Kubilius. Gal parlamentarai netinkamai pasiskirstė po komitetus, jei kito komiteto narys taip išsamiai išnagrinėjo aukštųjų mokyklų jungimo peripetijas, o ŠMK nariams tai nelabai įdomu? O gal A. Kubiliaus siūlymai nekompetentingi, jei beveik visus komitetas atmetė?

Vis dėlto jo keliami klausimai – ne be pagrindo. Pavyzdžiui, iš tiesų reikia turėti daug fantazijos įtikinėti, kad artes liberales (laisvųjų menų) principus išpažįstantis VDU (beje, tuo motyvavęs, kodėl jam netiktų jungtis su KTU, kaip siūlė premjero sudaryta darbo grupė aukštųjų mokyklų reformai parengti) siekia jungtis su žemdirbių kalve ASU ir studijų negalinčiu vykdyti LEU. ASU rektorius Antanas Maziliauskas irgi tikino, kad žemdirbiai arčiau artes liberales nei Kauno technologijos universiteto. A. Kubiliaus manymu, logika čia šlubuoja, o tokia „mišrainė“ pakenks ir VDU tapatybei, ir sužlugdys idėją Kaune turėti stiprų universitetą. Jo įsitikinimu, vienintelis tokio jungimosi argumentas – Vyriausybė jiems jungiantis žada padovanoti per 44 mln. eurų.

A. Kubilius stebėjosi, kad nėra nė menkiausios analitinės pažymos, kokių rezultatų galima tikėtis sujungus šiuos tris universitetus. O štai darbo grupės dokumentuose tokia analizė yra pateikta. Ir ji daugiau nei iškalbinga. Visų trijų universitetų studentų skaičius drastiškai mažėja: ASU 2017 metais priėmė 52 proc., LEU – 50,7, VDU – 19,5 proc. mažiau studentų nei 2016-aisiais, ir tokios tendencijos matomos ne pirmus metus. Tad į nutarimą dėl šių universitetų jungtuvių A. Kubilius siūlė įrašyti informaciją apie jų būklę, kad Seimo nariai balsuodami žinotų, kokį sprendimą priima – užuot kūrę stiprų universitetą Kaune, bando gelbėti skęstančiuosius. Kaip trys menkstantys universitetai, kurių vienas net netinkamas vykdyti studijų, susijungę staiga taps galingi ir kokybiški?

VDU ir ASU rektoriai tikino, kad analizę aukštosios mokyklos padarė, o komiteto nariai A. Gumuliauskas ir A. Papirtienė teigė visiškai pasitikintys akademinėmis bendruomenėmis, esą jos priėmė geriausią sprendimą. E. Jovaiša pabrėžė, kad nei Vyriausybė, nei Seimas negali varžyti akademinės visuomenės teisių. Tačiau Mantas Adomėnas atkreipė dėmesį, jog Seimas – aukštųjų mokyklų steigėjas, jos išlaikomos mokesčių mokėtojų pinigais.

Ministrė Jurgita Petrauskienė pripažino, kad universitetų trijulės jungtuvės aukštųjų mokyklų pertvarkos Kaune neišsprendžia.

ŠMK pirmininkas E. Jovaiša aiškino, kad nutarimas dėl universitetų jungimosi – tik proceso pradžia. Iki kovo 1 dienos turės būti pateiktas reorganizacijos planas, o Vyriausybė jį arba patvirtins, arba ne. Vis dėlto minimalia persvara – penkiais balsais „už“ ir keturiais „prieš“ pritarta, kad reikia atlikti nepriklausomą ekspertinį jungimosi vertinimą. Kilo sąmyšis. Posėdžio pirmininkui net teko stuksenti į vandens ąsotį ir reikalauti tylos. Komiteto pirmininkas pratrūko: tai stabdo jungimosi procesą. „Ar komiteto nariai supranta atsakomybę? Ar sąmoningai negirdite?“ – piktinosi jis.

Pagaliau pasiektas kompromisas: septyni ŠMK nariai pritarė, kad parlamentas įpareigotų Seimo valdybą užsakyti nepriklausomą ekspertinį jungimosi plano ir sąlygų vertinimą. A. Gumuliausko ir A. Papirtienės tandemas ir vėl susilaikė...

Laukiama reformos tęsinio

Ministrė J. Petrauskienė pripažino, kad universitetų trijulės jungtuvės aukštųjų mokyklų pertvarkos Kaune neišsprendžia. Šis jungimasis ne paskutinis, o tolesniems procesams paspartinti atsiranda naujų instrumentų – nuo sausio pereinama prie studijų krypčių vertinimo, jos turės būti grįstos mokslu. Ministrė pabrėžė, kad universitetų jungimasis nėra savitikslis, tai turi telkti potencialą, didinti kokybę.

Optimistams belieka priminti, kad 2011 metais anuomečio premjero A. Kubiliaus sudaryta ekspertų darbo grupė pasiūlė palikti po vieną universitetą Kaune ir Vilniuje. Šie siūlymai nuskendo stalčiuose. Paklaustas kodėl, ekspremjeras, dabar jau naują valdžią uoliai raginantis daryti reformą, kurios pats nepadarė, vakar aiškino, kad nespėta to padaryti, nes kadencija ėjo į pabaigą, o finansų krizės sukeltų problemų buvo daugybė.

2017 metais jau kito premjero – Sauliaus Skvernelio – sudaryta ekspertų darbo grupė pasiūlė ne tokią radikalią reformą – Vilniuje ir Kaune palikti po du universitetus (neskaičiuojant specializuotų menų, karo akademijos). Deja, ir ši reforma virsta parodija.