Teismas paliko galioti lietuvių kalbos egzamino tvarką: autorius rinksis abiturientai
Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nis­tra­ci­nis teis­mas (LVAT) pa­li­ko ga­lio­ti da­bar­ti­nę lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros bran­dos eg­za­mi­no tvar­ką – au­to­rius iš vi­sos prog­ra­mos rink­sis pa­tys abi­tu­rien­tai.

LVAT šią savaitę nutraukė bylą dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino reikalavimų, buvusios švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymu atsisakius parinktų privalomų autorių.

Į teismą kreipėsi trys Seimo nariai konservatoriai teigdami, jog egzaminą tapo galima išlaikyti ir neskaičius nė vieno lietuviško kūrinio. Anot jų, tai gali prieštarauti Konstitucijai ir Švietimo įstatymui.

LVAT įvertino, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokomąjį dalyką sudaro ne tik lietuvių, bet ir visuotinė literatūra, tad dabartinė egzamino tvarka neprieštarauja dalyko bendrajai programai.

„Tvarkos pasikeitimas, kai gali išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą iš esmės neskaitęs lietuvių autorių, nėra pats geriausias sprendimas, sukuriant žmogaus vertybinius pamatus einant į platų gyvenimą, bet sprendimas toks“, – LVAT nutartį BNS komentavo vienas iš skundą pateikusių Siemo narių Laurynas Kasčiūnas.

„Dabar laukiam naujo švietimo ministro, gal bus su kita samprata, kita pasaulėžiūra, mes tikrai paklausim jo, koks jo požiūris į visa tai ir žiūrėsime, ar bus linkęs peržiūrėti priimtus sprendimus“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anksčiau galiojo tvarka, kad valstybiniam lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš bendrosios programos išplėstinio kurso, o mokykliniam egzaminui – keturi privalomi lietuvių autoriai.

Buvusi švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pakeitė šią tvarką. Įsakymo pakeitime nurodoma, kad dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai aptaria pagal bendrąją programą privalomų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą. Prie kiekvienos temos pateikiami du jai atskleisti tinkamiausi autoriai, vieną iš kurių rekomenduojama pasirinkti, o egzamino užduoties sąsiuvinyje nurodomi visi privalomi autoriai, kuriais kandidatas atlikdamas egzamino užduotį taip pat gali remtis.

Konservatorių atstovai argumentavo, kad abiturientai galės laikyti ir išlaikyti aukščiausiais balais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą, neskaitę nė vieno nacionalinės literatūros kūrinio.

„Taigi pagal įsakymo aktualią redakciją dabar abiturientas, laikydamas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, galės remtis bet kuriuo iš 36 mokykloje nagrinėtų autorių (tai yra nebūtinai lietuvių) kūrinių. Lietuvių literatūros (kultūros) ir istorinio konteksto supratimas ir išmanymas nebėra privalomas. Vadinasi, lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebeprivaloma lietuvių literatūra“, – skunde teismui teigė parlamentarai.

LVAT įvertino, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokomąjį dalyką sudaro ne tik lietuvių, bet ir visuotinė literatūra, todėl „nėra pagrindo teigti, kad aptariama egzamino dalis turi būti skirta išimtinai patikrinti lietuvių literatūros (kultūros) žinias“.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad J. Petrauskienės patvirtinta pasiekimų patikrinimų programa „nėra keičiamas ar koreguojamas (formuojamas) vidurinio ugdymo programų turinys, nustatytas Švietimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodytuose dokumentuose“.

„Ginčijamomis norminio administracinio akto nuostatomis niekaip nėra paneigiami bendrojoje programoje nustatyti ugdymo turinio reikalavimai, kurie yra skirti ir privalomi mokykloms, kuriose mokomasi lietuvių kalba arba tautinės mažumos kalba“, – sakoma teismo nutartyje.

LVAT taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai neprašė ištirti bendrosios programos ar kitų norminių administracinių aktų, pagal kuriuos yra įgyvendinamos vidurinio ugdymo programos, teisėtumo, todėl bylą nutraukė.

Lietuvos kalbos ir literatūros egzaminas abiturientams yra privalomas.