Švietimui trūksta ne pinigų
Vie­no šim­to, o gal net tri­jų šim­tų pa­pil­do­mų mi­li­jo­nų al­goms rei­ka­lau­ja strei­kuo­jan­tys mo­ky­to­jai. Val­džia sa­ko: pi­ni­gų nė­ra. Ta­čiau ne­tru­kus jų bus dar ma­žiau, nes ne­ma­ža švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mo da­lis – iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) fon­dų, o po 2020 me­tų, ti­kė­ti­na, jie Lie­tu­vai ne­be­bus to­kie dos­nūs.

Situacija tikrai kelia nerimą: Lietuvos mokytojų algos tolsta nuo vidutinio atlyginimo šalyje, o mokinių rezultatai neprisiveja vidutinio statistinio europinio standarto. Kita vertus, švietimui kasmet skiriama vis daugiau pinigų. Ekspertai pripažįsta, kad net jei įvyktų kalėdinis stebuklas ir valdžia lyg koks magas iš nežinia kur ištrauktų papildomus 300 mln. eurų mokytojų algoms, tai tik trumpam užgesintų gaisrą, bet sektoriaus problemų nespręstų.

Eurų dvigubėja, rezultatai prastėja

Finansų ministerijos duomenimis, 2011 metais valstybės biudžeto asignavimai švietimui tesiekė 716,7 mln. eurų (iš jų 169,2 mln. – ES lėšos). Per beveik dešimtmetį lėšų šiai sričiai padaugėjo maždaug dvigubai: kitąmet tam skiriama jau per 1,5 mlrd. eurų (iš jų 221,9 mln. – ES) – 188 mln. eurų daugiau nei šiemet. Reikėtų priminti, kad moksleivių ir studentų per dešimtmetį sumažėjo net 167 tūkstančiais.

Švietimas – ketvirta pagal finansavimo dydį sritis, nusileidžianti tik socialinei sričiai, sveikatos apsaugai, ekonomikos sektoriui. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis pagal švietimo finansavimą lenkia europinį vidurkį (Lietuva – 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ES – 4,7 proc.). Lenkiame net turtingas šalis. Pavyzdžiui, pagal BVP ir vidurinio mokymo finansavimo santykį Lietuva gerokai dosnesnė už Švediją, tačiau ten ugdymo rezultatai geresni nei mūsų. O, pavyzdžiui, pagal finansavimą sveikatos apsaugai turime pusę to, ką gauna vidutinis statistinis europietis. Tad reikia pripažinti, kad švietimą, nors ne absoliučiais skaičiais, bet pagal galimybes, finansuojame gerai ir tai darome kitų visuomenei svarbių sričių sąskaita.

Vis dėlto mūsų mokytojų algos yra toli nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių standarto: ten jos vidutiniškai 20–30 proc. viršija vidutinį darbo užmokestį, o mūsiškių jo net nesiekia ir su dabar numatytomis papildomomis finansinėmis injekcijomis net per kelerius metus neprisivys, nes kituose sektoriuose algos auga dar sparčiau. Nors kasmet švietimui skiriama vis daugiau viešųjų pinigų, moksleiviai, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, yra įstrigę vidutiniokų pozicijoje, jų rezultatai nesiekia EBPO vidurkio.

Problema – ne lėšų stygius

L. Galdikienė pabrėžia, kad pinigų švietimui daugėja, bet vis tiek labai trūksta, nes juos leidžiame neefektyviai. Turime akivaizdžiai per didelį šios srities įstaigų tinklą. Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, neproporcingą dalį švietimo išlaidų skiria pastatams išlaikyti ir panašioms reikmėms – pagal šį rodiklį esame antri ES. „Palikdama postą tuometė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad yra 6 tūkst. mokytojų per daug, tikriausiai taip ir yra. Visos mūsų valstybės mastu vienam mokytojui tenka 7–8 mokiniai, tuo metu Suomijoje – 17, Estijoje – 15. Tačiau regionuose mokytojų per daug, o Vilniuje jų krūviai didžiuliai, klasės perpildytos“, – lygina L. Galdikienė.

ESTEP konsultacinės įmonės, vertinančios ES finansuojamas programas, valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas pabrėžia, kad dažnai švietimo problemos kyla ne dėl pinigų trūkumo, o dėl institucinių gebėjimų ir politinės valios stygiaus. Pasak eksperto, Lietuvoje tikrai nedidelis BVP perskirstymas per biudžetą, artimiausiu metu jis reikšmingai nedidės. Taigi reikia ieškoti būdų efektyviau perskirstyti tai, ką turime.

K. Maniokas primena, kad, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų tebėra per daug, jų optimizavimo poreikis seniai buvo aiškus. Tačiau nebuvo nei paskatų, nei politinės valios spręsti problemą. Daug metų universitetams buvo leidžiama priimti beveik bet kokio lygio studentus į mokamas vietas, kad aukštosios mokyklos išgyventų kaip ūkio subjektai. ES struktūrinių fondų lėšos tik užglaistė problemą, o ne ją sprendė.

„Kad ir kiek pinigų turėtume, jų vis tiek bus per mažai. Pinigais problemos neišspręsime. Reikia politinės valios ir gebėjimų, stiprios Švietimo ir mokslo ministerijos, kad mažindami universitetų ir mokyklų skaičių užtikrintume kokybišką švietimą ir jo prieinamumą. Štai dabar mokytojų darbo etatiniu apmokėjimu siekiama, kad išgyventų mažesnės mokyklos, o tai negerina švietimo kokybės ir efektyvumo“, – atkreipia dėmesį K. Maniokas. Jis pabrėžia, kad viešojo sektoriaus problemų sprendimas dažnai priklauso ne nuo pinigų. Reikia susiimti, nes netrukus ES pinigų upės gali būti nebe tokios gilios.

Europiniai fondai algų nepakels

Jei pinigų pristingame dabar, kas bus po 2020-ųjų, kai, tikėtina, piniginė ES injekcija Lietuvai sumažės? K. Maniokas primena, kad pagal ES struktūrinių fondų lėšas švietimui dabar proporciškai lenkiame ES vidurkį. Kitąmet ES indėlis finansuojant Lietuvos švietimą sudarys tikrai nemažą dalį – 14,6 proc., šiemet jis siekia 8,4 proc., užpernai siekė beveik 9 procentus.

Seimo narė ekonomistė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad bręsta rimta problema, nes net keli sektoriai priklauso ir nuo ES pinigų, o švietimas ir mokslas – vieni tokių. Dėmesį į tai ji atkreipė svarstant „valstiečių“ mokesčių reformą. „Didelė dviveidystė yra mažinti valstybės lėšas neregėtais masteliais ir verkti vokiečiams bei olandams, kad jie privalo duoti mums daugiau pinigų sanglaudai“, – piktinasi I. Šimonytė.

Kaip tik šiuo metu ESTEP atstovai peržiūri visas viešosios politikos sritis, išgrynindami, kokie bus naujojo laikotarpio tikslai, uždaviniai, kokios laukia problemos ir ar jas galima spręsti pinigais, o gal yra ir kitokių sprendimų. Palyginti su kitomis sritimis, finansinis dėmesys švietimui pakankamas, tačiau, pabrėžia K. Maniokas, kitas klausimas, kiek sugebame sutelkti lėšas ir efektyviai jas panaudoti kartu su kitomis priemonėmis. Būtinos švietimo struktūrinės reformos.

Žinoma, būtinas ir didesnis viešųjų pirkimų skaidrumas, nes, kaip atskleidė neseniai paaiškėję faktai, milijonų čia – daug, o skaidrumo – mažai. Tačiau mokytojų raminimas, kad bus užkirstas kelias pinigų švaistymui viešuosiuose pirkimuose ir iš to bus pakeltos algos, pasak K. Manioko, yra tiesiog nesąmonė. „Iš ES lėšų leidžiama finansuoti plėtrą, naujų švietimo paslaugų išbandymą, neformalaus ugdymo krepšelį. Bet europiniai pinigai negali pakeisti valstybės biudžeto lėšų, iš jų negali būti mokami atlyginimai, išskyrus darbuotojams, administruojantiems ES paramą“, – aiškina jis.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė L. Galdikienė pabrėžia, kad viso viešojo sektoriaus neadekvataus finansavimo ir mažų atlyginimų viena priežasčių – menkos valstybės mokestinės pajamos.

Valstybės biudžeto asignavimai švietimui (mln. eurų)

Metai2010201120122013201420152016201720182019
Iš viso 837,8716,71265,41269,71274,21241,711971309,71331,81520,8
Iš jų – ES lėšos256,9169,2210,3209,2185141,768,2117112,4221,7

Šaltinis – Finansų ministerija