Švietimas – stipresnei Europai kurti
Kaip for­muo­ti sa­vo at­ei­tį rea­guo­jant į struk­tū­ri­nius po­ky­čius Eu­ro­po­je ir ky­lan­čias prob­le­mas? Tu­ri­me di­din­ti kiek­vie­no as­mens, eko­no­mi­kos ir vi­sos vi­suo­me­nės at­spa­ru­mą. Taip Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) gy­ven­to­jams su­teik­si­me ga­lią val­dy­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, taip jie ga­lės su­si­kur­ti no­ri­mą dar­bą, pa­nau­do­ti sa­vo ge­bė­ji­mus ir tap­ti ak­ty­viais vi­suo­me­nės na­riais.

Mūsų ekonomika privalo išlikti konkurencinga. Turime skatinti inovacijas ir kūrybiškumą. Atsparumas – tai klijai, padėsiantys sulipdyti įtraukią ir teisingą visuomenę.

Švietimo sistema turi suteikti žmonėms reikalingų gebėjimų, kurie padėtų prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Šiandien atsparumui didinti būtinas švietimas, mokymasis visą gyvenimą, mobilumas ir tarptautinis bendradarbiavimas. Ateityje šie veiksniai bus dar svarbesni užtikrinant įgūdžius bei kompetencijas, mažinant nelygybę, skatinant verslumą, puoselėjant stabilią bei demokratišką visuomenę ir sprendžiant migracijos bei globalizacijos problemas.

Už savo švietimo sistemas atsakingos pačios valstybės narės, tačiau ir ES vaidmuo labai svarbus skatinant reformas ir modernizavimą. Jau daug pasiekėme, pavyzdžiui, pavyko sumažinti jaunuolių, kurie nebaigia mokyklos, skaičių. Bet reikia padaryti daugiau.

Todėl Europos Komisija parengė naujų tikslų ir standartų rinkinį. ES socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Geteborge lapkričio 17 dieną jam pritarė valstybių ir vyriausybių vadovai.

Švietimo sistema turi suteikti žmonėms reikalingų gebėjimų, kurie padėtų prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Turime kuo geriau išnaudoti švietimo potencialą ir dar labiau suvienyti europiečius, sukurti dar stipresnes atviras bendruomenes.

Siekdami šio tikslo ketiname drauge su valstybėmis narėmis kurti tikrą Europos švietimo erdvę. Kad pasaulinio lygio institucijos galėtų sklandžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu, reikia abipusio aukštojo mokslo diplomų ir vidurinio ugdymo atestatų pripažinimo bei Europos universitetų tinklo.

Visokeriopai skatiname mobilumą. Iki šiol net 9 mln. ES piliečių, iš jų 133 500 iš Lietuvos, pasinaudojo „Erasmus+“ ir ankstesnių programų teikiama galimybe mokytis, mokyti ar savanoriauti kitoje šalyje. Siekiame, kad šis skaičius iki 2025 metų padvigubėtų – nuo 3,7 iki 7,5 proc., o tam reikia kur kas daugiau lėšų.

Jyrki KATAINENAS

Taip pat tariamės su valstybėmis narėmis dėl naujų platesnio užmojo tikslų. Pavyzdžiui, siekiame prastai besimokančių asmenų sumažinti nuo 15 iki 10 proc., o mokyklos nebaigiančių – nuo 10 iki 5 procentų.

Visą gyvenimą žmogui tenka mokytis naujų dalykų. Kuo anksčiau pradeda, tuo geriau. Todėl skatiname kokybišką ankstyvąjį ugdymą. Taip pat siekiame, kad 2025 metais 25 proc. žmonių dalyvautų mokymosi visą gyvenimą programose.

Dar vienas svarbus tikslas – kad visi jauni vidurinį išsilavinimą įgiję europiečiai 2025 metais, be savo gimtosios kalbos, gerai mokėtų dvi užsienio kalbas. Ketiname nustatyti naujus tikslus ir skaitmeninių įgūdžių bei verslumo srityse, pavyzdžiui, kad kiekvienas Europos jaunuolis baigdamas mokyklą būtų bent kartą dalyvavęs tikroje verslo veikloje.

Pokyčiai neįmanomi be mokytojų, todėl turėtume juos labiau remti. Švietimo kokybė labai susijusi su Europos šešių milijonų mokytojų žiniomis, įgūdžiais ir gebėjimais. Turime mokytojams suteikti galimybių juos nuolatos tobulinti. Kartu turime kelti mokytojo profesijos prestižą ir gerinti jų darbo sąlygas, taip pat ir finansines.

Labai svarbu ir mokytojų autonomiškumas. Siekiame, kad dar daugiau mokytojų dalyvautų interneto platformos „eTwining“ (didžiausio mokytojų tinklo pasaulyje) veikloje ir konsultuotų politikus mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi klausimais.

Tiboras NAVRACSICSIUS

Visų šių iniciatyvų tikslas – suteikti galių asmenims, kad jie kuo geriau pasinaudotų savo galimybėmis kurti teisingą ir atsparią ekonomiką bei visuomenę.

Švietimas suteikia žinių ir gebėjimų kiekvienam gyventi visavertį gyvenimą ir ugdo pasitikėjimą savimi bei pagarbą kitiems žmonėms.

Jis padeda mums kurti bendrą ateitį. Švietimas turi teikti naudos visiems Europos gyventojams. Esame pasirengę to siekti bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis.

JYRKI KATAINENAS

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas

TIBORAS NAVRACSICSIUS

Už švietimą atsakingas Europos Komisijos narys