Susitarimui reikia milijonų
Prie Sei­mo mi­tin­gą va­kar su­ren­gę pe­da­go­gai val­džiai iš­sa­kė pa­sta­ro­sio­mis strei­ko sa­vai­tė­mis ne kar­tą kar­to­tą kri­ti­ką dėl ne­skaid­rios ir ne­tei­sin­gos nau­jos dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos bei ki­tų skau­du­lių. Pa­aiš­kė­jo, kad komp­ro­mi­sui pa­siek­ti rei­kia fi­nan­si­nio „pa­mu­ša­lo“. Rea­liai im­tis spręs­ti mo­ky­to­jų prob­le­mas Vy­riau­sy­bę par­agi­no ir pre­zi­den­tė.

Lapkritį drąsiai galima vadinti protestuojančių pedagogų mėnesiu. Trys streikų savaitės, diskusijų ir derybų su švietimo valdininkais bei Vyriausybės atstovais maratonas, protestuotojų nakvynės Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), moksleivių solidarumo akcijos, galiausiai – mitingas prie Seimo. Vakar, žvarbią popietę, Nepriklausomybės aikštėje susirinkę mokytojai pademonstravo vienybę ir nusiteikimą kovoti už savo teises. Visų šių iniciatyvų šerdis – viena iš penkių pedagogų interesams atstovaujančių organizacijų – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPF), vadovaujama Audriaus Navicko.

Darbas kelia abejonių

Savo žodį apie situaciją švietimo srityje vakar tarė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Kaktomuša tarp Vyriausybės ir švietimo profesinių sąjungų užsitęsė per ilgai, o padėtis tampa nekontroliuojama. Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis turi užtikrini, kad moksleiviai kuo greičiau galėtų grįžti į klases. Tokiomis aplinkybėmis tolesnis ministrės darbas kelia abejonių“, – prezidentės nuomonę vakar paskelbė BNS.

Prezidentė taip pat teigė, kad Vyriausybės vykdoma švietimo reforma turi trūkumų ir ji įgyvendinama arogantiškai. „Ministrės neatsakingas kalbėjimas su mokytojais rodo šios Vyriausybės pagrindines problemas: nepagarbą mokytojams, jų orumą žeidžiančius pasakymus ir negebėjimą įgyvendinti savo pačių priimtų reformų“, – kalbėjo D. Grybauskaitė. Pasak jos, būtina skubiai taisyti kai kurias įstatymų nuostatas, pavyzdžiui, dėl mokytojo etato struktūros. Šalies vadovė paragino Vyriausybę susitarti su švietimo bendruomene „dėl ilgalaikių švietimo sistemos kokybę lemiančių sprendimų bei švietimo finansavimo perspektyvų“.

Mitinge dalyvavę keli šimtai mokytojų ir juos palaikančių moksleivių rankose laikė plakatus su užrašais „Teisingumo“, „Mes nepasiduosime“, „Mes nusipelnėme gyventi geriau“.

Premjeras Saulius Skvernelis, atsakydamas į kritiką, pareiškė, kad švietimo srities reformos „bus tęsiamos nepriklausomai nuo to, kas bus ministras“. S. Skvernelis tvirtino, kad visas abejones dėl savo darbo švietimo ministrė išsklaidys kitą savaitę, kai atsakys į opozicijos inicijuotoje interpeliacijoje jai pateiktus klausimus. Interpeliacijos Jurgitai Petrauskienei svarstymas Seime numatytas antradienį.

Derybos nebaigtos

Ketvirtadienį 13 valandų ŠMM trukusių mokytojų profsąjungų ir valdžios atstovų derybų rezultatus abi šalys vertino skirtingai. ŠMM pasidžiaugė, kad pavyko susitarti dėl etatinio darbo užmokesčio įgyvendinimo tobulinimo, toliau bus ieškoma sprendimų dėl ilgalaikio švietimo sistemos finansavimo didinimo. „Su visomis profesinėmis sąjungomis kalbėjomės, tarėmės, maksimaliai siekėme sutarimo. Bet kokie reikalavimai ar siūlymai turi būti pagrįsti, adekvatūs ir argumentuoti“, – įvertino švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė. ŠMM duomenimis, norint įgyvendinti visus profesinių sąjungų reikalavimus papildomai vieniems metams reikėtų apie 297 mln. eurų.

Tuo metu A. Navickas vakar žiniasklaidai teigė, kad ketvirtadienio derybos pateko į aklavietę, nes esminių klausimų išspręsti nepavyko. Pasak jo, ministrė J. Petrauskienė negali priimti finansinių sprendimų, o profesinės sąjungos nori, kad būtų sprendžiama iš esmės. Vienas svarbiausių LŠDPF iškeltų reikalavimų – nuo 2019-ųjų pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 procentų. Tiek ministrė, tiek Vyriausybės atstovai tikino, kad kitąmet to padaryti nėra galimybių, nebent 2020-aisiais.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, vertindamas derybas, teigė jau nesuprantąs, kas vyksta ir kas ko nori. „Mano akimis, į visus pageidavimus buvo atsižvelgta daugiau nei geranoriškai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Paragino pasirašyti susitarimą

Penkios švietimo darbuotojų profsąjungos vakar paragino visas parlamentines partijas pasirašyti susitarimą dėl papildomų 300 mln. eurų skyrimo švietimui. Tokia suma, ŠMM skaičiavimu, reikalinga norint įgyvendinti profsąjungų reikalavimus. Jų teigimu, tokiu susitarimu bus pademonstruotas realus, o ne deklaratyvus rūpinimasis švietimu. Partijų lyderiai vakar tikino tokiai idėjai pritariantys.

Vyriausybė taip pat agitavo už partijų susitarimą, kuris galėtų garantuoti mokytojų atlyginimų didėjimą. Premjero teigimu, toks dokumentas užtikrintų, kad pedagogų darbo užmokestis negalės būti žemesnis nei nustatytas lygis. „Mes įgyvendinome panašų susitarimą krašto gynybos srityje, tokia praktika pasiteisino ir kalbant apie medikų atlyginimus. Siūlome mokytojų profesinių sąjungų, valdžios institucijų, politinių partijų vadovams apsispręsti dėl esminių tokio susitarimo sąlygų“, – sakė S. Skvernelis. Kartu jis pabrėžė, kad „tik vykdant struktūrines reformas gali būti sprendžiamas dešimtmečius marinuotas pedagogų atlyginimų finansavimo klausimas“.

Profesinių sąjungų atstovus Vyriausybė pirmadienį kviečia į posėdį, kuriame bus svarstomas biudžeto projektas, aptarti jų reikalavimus tobulinti etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį bei didinti pedagogų algas. „Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, – žadėjo premjeras. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad 2019 metų biudžeto projekte švietimo sritis jau dabar yra antra pagal lėšų didėjimą. S. Skvernelio požiūriu, derybose turi vyrauti ne emocijos ir ne nepamatuoti pažadai. Įsipareigojimai turi būti sudėliojami taip, kad Vyriausybė juos tikrai įgyvendintų. Kitų metų biudžete švietimui papildomai numatyta 185 mln. eurų.