Smurtas prieš vaikus iš globalios pusės
Suo­mių nuo­šir­dus rū­pi­ni­ma­sis ne tik sa­vo, bet ir vi­so pa­sau­lio vai­kais yra ti­krai ver­tas dė­me­sio.

Štai taip atrodo pasaulio žemėlapis su valstybėmis, kuriose šiandien įstatymas draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus. Dideliam džiaugsmui, Lietuva jame taip pat yra!

2017 metų pabaigoje 53 pasaulio valstybės įstatymiškai draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus. Pagal spalvas galima matyti, kokiais metais įstatymas buvo priimtas.

Šis žemėlapis suomių kalba iliustruotas labai taikliai. Vandenynų pavadinimai čia pakeisti į pvz. „ Ašarų vandenyną“, ties Š. Amerikos žemynu nupiešta uodega ir parašyta: „čia gyvena pabaisos“.

Jungtinių Tautų vaikų apsaugos atstovybės UNICEF naujaisiais duomenimis , pasauliniu mastu, trys iš keturių vaikų ( 2 – 4 metų amžiaus) patiria fizinį ar psichologinį smurtą iš suaugusiųjų, kurie jais rūpinasi.

Kai 1984 metais Suomijoje buvo uždraustas smurtas prieš vaikus, gyventojų apklausos rodė, kad net 50% visuomenės smurtą vertino teigiamai. Šiandien statistika rodo, kad 13% visuomenės vis dar pateisina vienokios ar kitokios formos smurtą prieš vaikus. Skaičiai verti dėmesio visomis prasmėmis. O Suomiai nenuleidžia rankų ir yra pasiryžę dar labiau stengtis, kad pastarasis skaičius mažėtų.

Taip pat apie anų laikų situaciją paklausiau ir savo uošvio suomio, kuris tuo metu pats buvo jaunas tėvas. Pasak jo, įvedus smurto draudimo įstatymą, visuomenė gan skeptiškai jį vertino. Tuomet paauklėti vaikus „ beržine koše“ buvo laikoma priimtinu metodu net ir Suomijoje. Bet praėjus trisdešimčiai metų, šiandien visuomenė galvoja ir elgiasi visai kitaip.

Smurto uždraudimas įstatymiškai dar nėra garantas, kad šalyje stebuklingai jis ims ir išnyks. Tačiau tai yra stiprus signalas, siunčiamas visuomenės, kuri nori pokyčių.

Šiuo atžvilgiu Lietuva šiandien yra lygiai tokioje pačioje padėtyje, kaip Suomija prieš trisdešimt su virš metų. Suomija padarė labai didelį įdirbį vaikų apsaugos ir visuomenės švietimo srityse ir tebedaro iki šiol.

Mane pasiekė informacija, kad sudarant šį žemėlapį, suomiai labai džiaugėsi, kad ir kaimynė Lietuva pagaliau prisijungė prie jo. Tikimasi, kad žemėlapis labai greitai pasens ir vis pasipildys naujomis valstybėmis, kurių visuomenė apsispręs siekti pokyčių ir dar geriau rūpintis savo vaikais.

Tekstas ir piešinėliai: Suomijos vaikų apsaugos tarnybos ( Lastensuojelun keskusliito) leidinys „Vaiko pasaulis“ ( „Lapsen maailma„).