ŠMM primena: pratybų sąsiuviniai mokiniams nėra būtini
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja dar kar­tą pri­me­na: pra­ty­bų są­siu­vi­niai nė­ra pri­va­lo­mi. Ar nau­do­ti pra­ty­bas, nu­spren­džia pa­ti mo­kyk­la ar­ba mo­ky­to­jas. Mo­kyk­la, prieš pri­im­da­ma spren­di­mą, tu­ri tar­tis su mo­ki­nių tė­vais.

„Mokytojai turėtų pasvarstyti, ar pratybų pildymas lavina dabartinių mokinių mąstymą, vaizduotę, ar tikrai geriau įtvirtina vieno ar kito dalyko žinias. Nereikėtų apsiriboti pratybų sąsiuviniais, kurie, galbūt galima ir taip pasakyti, yra nueinančio laikmečio reliktas. Kodėl neparinkus mokiniams įdomesnių, šiuolaikiškesnių ir naudingesnių užduočių, skatinančių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, įtraukiančių išmaniųjų technologijų tikslingą naudojimą?“, – pranešime spaudai sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Jeigu mokykla pasirenka naudoti pratybų sąsiuvinius, tai mokytojai mokiniams ir tėvams turi paaiškinti, kaip pratybų sąsiuviniai bus panaudoti ugdymo procese ir padės užtikrinti kokybišką ugdymą. Taip pat labai svarbu įvertinti ir kartu su bendruomene aptarti bendrą lėšų poreikį vieno vaiko pratybų sąsiuviniams, atsižvelgti į finansines pasekmes šeimoms. Visa atsakomybė už pratybas, jų prasmingumą tenka mokyklai ir mokytojams, nusprendusiems jas įsigyti ir naudoti.

Pratybų sąsiuvinių negalima įsigyti iš mokinio krepšelio lėšų. Pagal Švietimo įstatymo 70 straipsnį, individualiomis mokymo priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).

Leidyklos kasmet išleidžia naujų vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, pastarųjų ministerija neaprobuoja, nenustato jų kainų. Tad mokyklos vadovai ir mokytojai turi atsakingai rinktis, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais mokslo metais.