Seimo lenkų seniūnė: nėra reikalo stiprinti lietuvių kalbos mažumų mokyklose
Tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­las lan­kan­tys moks­lei­viai ge­rai iš­lai­ko bran­dos eg­za­mi­nus ir įsto­ja į aukš­tą­sias mo­kyk­las, to­dėl nė­ra rei­ka­lo stip­rin­ti lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mo šio­se mo­kyk­lo­se, tei­gia Sei­mo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­nė.

„Valstybiniai egzaminai yra laikomi valstybine kalba, ir vaikai geba perskaityti, suprasti, atsakyti, išlaikyti. Man atrodo, kad nereikia per prievartą daryti to, ko nereikia. Mokytojai turi gerą pasirengimą ir geba paruošti vaikus išlaikyti valstybinius egzaminus“, – antradienį BNS sakė Rita Tamašunienė.

„Svarbiausia yra rezultatas, o rezultatai yra geri. Vaikai ir įstoja, ir įsidarbina. Nežinau, kodėl vėl susirūpino lietuvių kalba“, – pridūrė ji.

Taip Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė komentavo trijų Seimo konservatorių iniciatyvą, kad nuo 2023 metų tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba būtų ugdoma 60 proc. programų.

Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė BNS paaiškino, kad užduotys tautinių mažumų mokyklų abiturientams pateikiamos lietuvių kalba, bet jie gali atsakyti į jas gimtąja kalba. Be to, užduotyse pateikiami specifinių terminų vertimai į lenkų ir rusų kalbas.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas, dirbantis Švietimo ir mokslo komitete, Jaroslavas Narkevičius konservatorių siūlymą vadino tautinių mažumų atstovų teisių siaurinimu.

„Eilinis siekis pabloginti egzistuojančias ir taip susiaurintas teises švietime. Tai diskriminacinis veiksmas. Jie sistemingai ieško progos tą diskriminacinį veiksmą atlikti. Bet manau, kad tai nepavyks, nes esame demokratinėje šalyje, yra įsipareigojimas nebloginti situacijos, ypač po įstojimo į Europos Sąjungą“, – antradienį BNS teigė J. Narkevičius.

Pasak R. Tamašunienės, konservatorių siūlymas būtų regresas tautinių mažumų teisių atžvilgiu. Anot jos, Europos Sąjungoje nuolat pabrėžiama, kad reikia skatinti ir gerbti tautinių mažumų teises, kultūrą, kalbą.

„Turime gerą tautinių mažumų mokyklą, ji atitinka visus kriterijus. Mūsų vaikai jau ir taip nukentėjo suvienodinus lietuvių kalbos egzaminus ir netekus vienodo starto galimybės, nepaisant to, mūsų vaikai neblogai įstoja į aukštąsias mokyklas“, – tvirtino Seimo narė.

Jos teigimu, argumentas, kad lenkiškas mokyklas baigę jaunuoliai išvyksta studijuoti į Lenkiją, nėra teisingas, nes vis daugiau lietuvių išvyksta mokytis į užsienį.

Pasak R. Tamašunienės, reikia susirūpinti lietuvių kalbos patrauklumu tarp viso jaunimo, ne tik tautinių mažumų atstovų.

„Davus vaikui pirmoje klasėje vadovėlį, kur vartojama daug senosios kalbos posakių, išsireiškimų, ir tikėtis, kad vaikai bus motyvuoti ir norės mokytis, nerealu. Man atrodo, kad reikia peržiūrėti ugdymo programas“, – sakė ji.

Konservatorių siūlymą politikė įvertino kaip norą pasirodyti naudojant seną tautinių mažumų kortą.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 – 2018 mokslo metais Lietuvos mokyklose rusų kalba mokėsi 14 tūkst. 679 moksleiviai, lenkų – 11 tūkst. 209, baltarusių 203.