Popamokinę veiklą turi rinktis vaikas – padėkime jam
Ne­re­tai rug­sė­jo pra­džia – ne­ri­mas­tin­gas me­tas tiek pir­mo­kė­liams, tiek jų tė­vams, nes ir vie­niems, ir ki­tiems ten­ka pa­žin­ti sa­ve nau­juo­se so­cia­li­niuo­se vaid­me­ny­se. Pir­mo­sios moks­lo me­tų die­nos – iš­šū­kių me­tas: juk rei­kia iš­mok­ti daug nau­jo, pa­žin­ti, su­sio­rien­tuo­ti. Tai nau­jo ke­lio pra­džia, po­ky­tis, ku­ris kaip ir bet koks ki­tas, yra ly­di­mas ne­ri­mo. Ar rei­kia sku­bė­ti rink­tis pa­pil­do­mą po­pa­mo­ki­nį ug­dy­mą?

Turi būti įdomu vaikui

„Bet kuriuo atveju popamokinė veikla, kaip ir bet kuri kita, bus malonumas vaikui tuomet, kuomet jis pats (o ne jo tėvai!) norės joje dalyvauti. Tačiau neretai tėvų norai užgožia vaiko – šie pradeda negirdėti arba nesidomi tuo, ko iš tiesų nori jų vaikas“, – pastebi psichologė psichoterapeutė Marija Vaštakė.

Anot specialistės, nėra tinkamo ar netinkamo laiko, kada rinktis būrelį, nes šiuo atveju svarbiausia – pokalbis su vaiku apie tai. „Klauskite apie jo norus dėl papildomos veiklos ir stenkitės juos išgirsti! Tėvai, kurie savo nuožiūra parenka papildomą ugdymą, parenka patiems sau „tinkamiausią“ būrelį. Ir gauna nusivilti! Kodėl? Nes vaikai nenoriai lanko tuos būrelius, kuriuos ne patys pasirinko, kurie. Tokie užsiėmimai tampa našta, dar blogiau – vaikai pradeda jų nekęsti, o galiausiai pastarieji tampa ir nesutarimų šeimoje priežastimi“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.

Būkite tolerantiškesni

Psichologė siūlo tėvams lavinti savyje tolerantišką požiūrį. „Jūs ir jūsų vaikas yra du atskiri asmenys! Jūsų norai gali nesutapti su vaiko norais, tad pasitikėkite ko jausmais ir polinkiais. Jeigu vis dėlto norite daryti poveikį vaiko pasirinkimui, paklauskite savęs: „O kodėl man svarbu, kad vaikas lankys vieną ar kitą užsiėmimą? Kodėl aš jam siūlau būtent tai? Gal tai ką nors sako apie mane?“. Tokio pobūdžio klausimai neretai nuveda prie neišsipildžiusių suaugusiųjų svajonių arba tam tikrų lūkesčių vaiko atžvilgiu. Primesta veikla, ypač jei vaikui sunku paprieštarauti tėvams, tampa našta, jo nelaimingumo priežastimi“, – sako M.Vaštakė.

„Sėkmingo gyvenimo“ ekspertais

Kartais tėvai atžalų gyvenimo scenarijų planuoja toli į priekį, visiškai neatsižvelgdami į tai, ar pagal tokį tėvų sukurtą planą nori gyventi jų vaikas. „Vaikų norai yra nuvertinami kaip nesvarbūs, o tėvai tampa tarsi „sėkmingo gyvenimo“ ekspertai. Juk vaiko ateities planavimas ir neįsiklausymas į augančios asmenybės norus, – tai savo, bet ne vaiko, poreikių tenkinimas. Liūdna, kai jaunas žmogus praranda tikrojo savęs pajautimą ir tampa tik tėvų sukurto scenarijaus vykdytoju. Patikėkite, vaikai gimsta tam, kad gyventų savo, o ne jūsų sukurtą ir numatytą gyvenimą!“ – pabrėžia specialistė.

Leiskite bandyti, klysti

Jeigu vaikas nori išbandyti net 4–5 būrelius? „Ogi leiskite vaikui mėginti, patenkinti smalsumą, jeigu reikia, net ir klysti pasirinkus ne tą kryptį, ne tą užimtumą. Juk kartais taip atsitinka ne tik vaikams, bet ir suaugusiems! Sutikite, nepabandžius sunku nuspręsti, ar tai tavo kelias...“ – pataria pašnekovė.

Ji sako, kad nereikia išsigąsti, jei vaikas po keleto užsiėmimų pareiškia, jog daugiau nieku gyvu į būrelį negrįš? „Tiesiog leiskite jam būrelį palikti. Žinoma, prieš tai pasikalbėkite, kas jame nutiko tokio, dėl ko neketina ten grįžti. Vaikas turi jausti, kad jo mamai ar tėčiui jis rūpi, ir kad esant sunkumui visada yra laiko ir vietos apie tai kalbėtis“, – sako M.Vaštakė.

Ar būrelis lygu poilsis?

Jei vaikas lanko būrelį, kurį jis pats pasirinko, ir kuris jam įdomus, tikėtina, kad čia atsipalaiduoja. Tačiau, jei būrelį parinko jo tėvai, vaiką gali lydėti blogos emocijos, nuovargis. Psichologė psichoterapeutė M.Vaštakė iš esmės abejoja, ar vaikui tikrai reikia lankyti kokį nors būrelį kiekvieną dieną, tačiau, jei vaikas to nori, – kodėl gi ne?