Pedagogų streikas tik įsibėgėja
Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nei są­jun­gai (LŠDPS) pa­skel­bus ne­ter­mi­nuo­tą pe­da­go­gų strei­ką, į strei­kuo­jan­čių­jų gre­tas sto­ti at­si­sa­kiu­sios Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nės są­jun­gos (LŠPS) pir­mi­nin­kas jį va­di­na de­ra­mai ne­pa­reng­tu emo­ci­jų pro­trū­kiu.

Neterminuotą streiką pradėjusi LŠDPS jo šūkiu pasirinko filosofo Leonido Donskio teiginį, kad nereikia gyventi iliuzijomis ir tikėti, jog civilizuotoje visuomenėje atsiras stebuklingų jėgų, kurios ims ir viską sutvarkys. „Nesutvarko. Tyloje gimsta monstrai“, – streiko dokumentuose cituojamas filosofas. Taigi prieš švietimo įstaigose įsivyraujantį chaosą, pasak streiko organizatorių, dėl Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos pertvarkos, susijusios su etatiniu pedagogų darbo apmokėjimu, sukilo dalis šalies švietimo darbuotojų.

„Tikrai negalėčiau tvirtinti, kad mokyklose jau trečias mėnuo tvyro chaosas ir kad visi ten dirbantys pedagogai nelaimingi“, – pažymėjo A. Jurgelevičius.

LŠDPS duomenimis, vakar, pirmąją skelbiamo streiko dieną (teigiama, kad jis tęsis, kol bus patenkinti streikuojančiųjų reikalavimai) į streikuotojų gretas įsiliejo šešių ugdymo įstaigų darbuotojai, o šiandien turėtų pradėti streikuoti dar šešių mokyklų bei lopšelių-darželių pedagogai. Numatyta, kad streikininkų vis daugės iki lapkričio 23 dienos, kai turėtų streikuoti pedagogai, dirbantys 79 šalies ugdymo įstaigose. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, prie streiko prisidės tik iki 30 ugdymo įstagų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų streikuoja gana maža pedagogų bendruomenės dalis“, – teigė į streiką neįsitraukusios LŠPS lyderis Audrius Jurgelevičius. Jo manymu, tai streikas, kuris apskritai diskredituoja streikų idėją.

Jaučiasi pažeminti

LŠDPS pirmininkas, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas Andrius Navickas pabrėžė, kad rengti šį streiką privertė valdžios nenoras derybomis spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama chaotiškai, jai tinkamai nepasirengus. Anot jo, streikuojantys mokytojai gali neiti į darbą, nemažai jų tai ir daro. „Anksčiau mokytojai nedrįsdavo to daryti. Dabar jie išdrąsėjo“, – sakė pedagogų profsąjungos lyderis. Jis pasidžiaugė ir į streiką įsitraukusių lopšelių-darželių pedagogų pilietiškumu. A. Navicko nuomone, šiose įstaigose dirbantys pedagogai dar labiau pažeminti nei mokyklose dirbantys jų kolegos, nes lopšelių-darželių pedagogų atlyginimai yra vieni mažiausių šalyje.

„Mūsų atlyginimai išties labai maži. Pavyzdžiui, aš turiu didžiulę darbo patirtį ir edukologijos magistro išsilavinimą, o dirbdama auklėtoja Zarasų „Lakštingalos“ mokykloje tegaunu 516 eurų (į rankas) mėnesinį atlyginimą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Ina Bradinskienė ir prisipažino, kad tai ją verčia jaustis žeminamą.

Nepaisydama to, auklėtoja neketina streikuoti. Jos nuomone, tai pernelyg drastiškas keliamų reikalavimų siekimo metodas. „Šiuo metu streikuoja Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos pedagogai, o šios gimnazijos dvyliktoje klasėje mokosi mano dukra. Neabejoju, kad pedagogų streikas ir mano dukrai, ir kitiems abiturientams, o ir visiems šios mokyklos moksleiviams – tikrai ne į naudą“, – teigė Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos pedagogė.

Reikalavimai teisingi

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos direktorius Rimantas Bikulčius tvirtino, kad jų kolektyve dirbant LŠDPS pirmininkui A. Navickui, ši ugdymo įstaiga jau senokai tapo vieta, kur ne viena problema sprendžiama organizuojant streikus arba bent jau grasinant jais. Gimnazijos vadovas prisiminė, jog pirmieji streikai organizuoti dėl nesutarimų su Zarasų rajono valdžia sprendžiant ūkinius klausimus. Ilgainiui streikininkų reikalavimai keitėsi, į juos buvo įtraukta visa Lietuva. „Iš dalies ir pats pritariu streiko reikalavimams, nes esu įsitikinęs, kad pedagogų darbo užmokesčio reforma įvykdyta skubotai, tad mažų pedagogų atlyginimų problemos ji neišsprendė“, – sakė R. Bikulčius. Iš šioje mokykloje dirbančių 34 pedagogų į neterminuotą streiką įsitraukė 16. „Mokiniai į gimnaziją renkasi, pamokos tarsi ir vyksta“, – mokyklos situaciją apibūdino jos vadovas.

Vakar streiką pradėjusio Klaipėdos lopšelio-darželio „Želmenėlis“ direktorė Genovaitė Žmuidienė teigė, kad tądien dirbti atsisakė visos 19 įstaigoje turėjusios dirbti auklėtojos ir keturios jų padėjėjos. Tad su vaikais liko dirbti septynios į streiką neįsitraukusios auklėtojų padėjėjos ir šios įstaigos administracija. „Šį streiką geranoriškai remia mūsų auklėtinių tėvai, šiandien į lopšelį-darželį jie atvedė tik šešis vaikučius. Kitų vaikų priežiūra pasirūpino patys tėveliai“, – sakė direktorė. Jai suprantamas lopšelių-darželių darbuotojų įsitraukimas į streiką, nes kai 2009-aisiais buvo sumažinti lopšelių-darželių pedagogams atlyginimai, jie taip ir nebebuvo atkurti.

Streikuojantys mokytojai gali neiti į darbą, nemažai jų tai ir daro.Alinos Ožič nuotrauka

Ne metas streikuoti

Vilniaus Žemynos progimnazijoje iš 85 žmonių pedagoginio personalo kolektyvo streikuoja 65 pedagogai, į darbą jie neina. „Streikuosime tol, kol Švietimo ir mokslo ministerija bent jau pradės su mumis kalbėtis“, – tikino progimnazijos anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė.

Tuo metu LŠPS pirmininkas, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius teigė, kad, jo manymu, LŠDPS priklausantys pedagogai streiką pradėjo pernelyg anksti, nepanaudoję visų kitų galimų priemonių tikslui pasiekti. „Tikrai negalėčiau tvirtinti, kad mokyklose jau trečias mėnuo tvyro chaosas ir kad visi ten dirbantys pedagogai nelaimingi“, – pažymėjo A. Jurgelevičius. Anot jo, pedagogų darbo apmokėjimo tvarka šiuo metu tobulinama, vyksta pasitarimai, svarstoma, kaip ištaisyti trūkumus.

„Ir būtent tokiu metu kolegos sumanė žaisti streiką“, – sakė A. Jurgelevičius. Jo nuomone, toks streikas yra nesubrandintas ir deramai neparengtas. „Be abejo, galime sulaukti situacijos, kai išties bus dėl ko streikuoti, bet streikus be atodairos rengiantys pedagogai tuomet jau gali būti praradę visuomenės pasitikėjimą bei paramą“, – aiškino LŠPS pirmininkas.

Pažemino ir įskaudino

Tačiau A. Jurgelevičiaus vadovaujamai profsąjungai priklausanti Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Laimutė Beinarauskienė tikino esanti kitokios nuomonės nei profsąjungos, kuriai ji priklauso, lyderis. „Šiemet netikėtai sužinojau, kad, turėdama 21 savaitinę pamoką, net neturiu etato ir per mėnesį uždirbu tik 630 eurų į rankas atlyginimą. Tiek pat gaudavau ir pernai, nors turėjau mažiau pamokų“, – sakė 30 metų pedagogo stažą turinti mokytoja. Esą mokykloje trūkstant lėšų mokytojų darbui apmokėti, neatlyginamas jos darbas, pavyzdžiui, organizuojant mokyklos renginius. „Taigi, esant naujai darbo apmokėjimo tvarkai, esu pažeminta“, – tvirtino mokytoja.